Pereiti prie turinio

Obelių istorijos muziejuje pradėjo veikti Loretos Urbonienės kūrybos darbų paroda, kurią galima aplankyti iki birželio 30 d.

,, Kūryba – mano gyvenimas, kuri lydi mane visur ir visada. Tapau, piešiu kai tik turiu laisvo laiko, tačiau į viešumą išeinu retai, po ilgų pertraukų“, - taip save pristatė Loreta atidarydama parodą.

Žvelgdamas į Loretos tapybą nustembi, kad profesionaliai kurianti tapytoja savo darbų nelinkusi eksponuoti. Tas kuklumas gal todėl, kad Loreta vis dar nesijaučia esanti tikra obelietė, gimė 1958 m. ir augo Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone. Baigusi mokyklą įstojo į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę. 1980 m. įgijusi dailininkės apipavidalintojos diplomą, savo profesinę veiklą pradėjo Rumšiškių Liaudies buities muziejuje, dailininke - restauratore. Tą laikotarpį Loreta mena kaip labai puikią darbo patirtį, ten ir sutiko savo būsimą vyrą Vytautą. Taip likimas ir atviliojo į vyro tėviškę. Jiedu išaugino du puikius vaikus Jolitą ir Audrių, kurie jau savarankiškai kuria savo gyvenimus. Audrius pasuko menų link ir dirba reklamos srityje. Loreta džiaugiasi, kad visa šeima palaiko jos polinkį kūrybai.

Anksčiau Loreta tapydavo aliejumi, bet pašlijusi sveikata privertė imtis akrilinių dažų. Jos kompozicijose daug simbolikos, augalinių motyvų. Tapytoja neišsemiamų idėjų randa tyrinėdama liaudies meną, ypač žavisi pasaulio( gyvybės) medžio tema. Mėgsta akvarele ir tušu kurti atvirukus. Jos sukurti atvirukai Liongino Šepkos drožinių motyvais tikri meno kūriniai. Autorė puoselėja mintį juos tiražuoti ir taip populiarinti garsiojo drožėjo vardą.

Paskutinis susižavėjimas – šilko tapyba, pasak Loretos, tai tarsi atgaiva širdžiai. Ji savarankiškai studijuoja šį meną, eksperimentuoja ir turi įdomių planų.

Šiemet Loreta įsiliejo į rajono tautodailininkų gretas. Paklausta, kodėl profesionaliai kurianti menininkė pasirinko tautodailininkų draugiją, atsako labai paprastai: ,,patiko bendrauti su nuoširdžiais žmonėmis, jaučiu galinti dalintis su jais savo patirtimi ir sumanymais. Juk visai nesvarbu kam tu priklausai ar kaip vadiniesi, privalai tobulėti savo kūryba.“

Norisi pasidžiaugti, kad vis tik menininkė drįso ,, išeiti” į viešumą su savo kūryba ir puikiomis idėjomis. Dabar, kai Loreta pradėjo dirbti Obelių istorijos muziejuje, jos iniciatyva jau surengtos trys gražios parodos ir kuriantys žmonės turi galimybę susirinkti bei bendrauti.

Jolanta Kareniauskienė

Kiekvieną pavasarį Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos nariai surengia tradicinę zoninę parodą. Šiais metais Panevėžio dailės galerijoje savo darbus rodė 212 autorių iš Anykščių, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Panevėžio, Ukmergės ir Rokiškio. Buvo eksponuojami 702 įvairių tautodailės šakų kūriniai. Panevėžio bendrijos pirmininkas Vidas Mažukna dėkojo visiems liaudiškojo meno puoselėtojams už pasiaukojimą ir darbštumą.

Rokiškio tautodailininkams atstovavo 22 autoriai, pateikę daugiau kaip 70 kūrinių. Jau tapo tradicija, kad kasmet renginį pagyvina Rokiškio mezgėjų kolekcijų pristatymai. Šiemet mamoms  ir jų dukroms skirtus elegantiškus mezginius pateikė Virginija Valiukienė.

Džiugu, kad Rokiškio tautodailininkų gretos pasipildė net šešiais naujais nariais. Tai tapytojai Loreta Urbonienė ir Giedrius Mikalkevičius, keramikė Asta Turčinskienė, medžio drožėjas Romualdas Kaminskas, mezgėja Ledina Valikonienė ir įvairiausių rankdarbių virtuozė Jolita Aleksiejienė. Visi jie aktyvūs kūrėjai ir tikiuosi, kad savo brandžiais kūriniais bei naujomis idėjomis išties pagyvins skyriaus veiklą.

Esame dėkingi Rokiškio savivaldybės administracijai ir kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjui Petrui Blaževičiui, taip pat Rokiškio muziejui už bendradarbiavimą ir pagalbą nuvežant darbus į parodą.

Jolanta Kareniauskienė

Obelių istorijos muziejuje pradėjo veikti Gitos Kolosovienės karpinių paroda. Gražios  parodos proga norėjosi ne tik pasveikinti autorę, bet ir šiek tiek daugiau sužinoti apie ją pačią, kelią link kūrybos. Atslūgus parodos atidarymo jauduliui, Gitai pateikiau keletą klausimų:
1. Papasakokite šiek tiek apie save, savo gražią šeimą, darbą?

Gimiau Obeliuose, mokiausi Obeliuose, na o dabar ir dirbu, ir gyvenu Obeliuose. Žodžiu, ,,gryna" obelietė.  Čia visi žino kiekvieną mano žingsnį.  Per parodos atidarymą mano buvusi mokytoja Danutė Skvarnavičiūtė kalbėjo apie teisingą pasirinkimą: šeimos, profesijos, gyvenamos vietos.  Galbūt... Gyvenimas taip  nulėmė ir šiandien aš esu laiminga turėdama puikią šeimą, darbą, kuriame kasdien galiu save realizuoti ir kuris reikalauja nuolatinio tobulėjimo ir bendravimo su žmonėmis.Ir gyvenu tarp žmonių , kuriuos puikiai pažįstu ir kurių buvimas šalia man yra labai svarbus.

Labai džiaugiuosi savo darnia visur ir visada palaikančia mane šeima. Manau, kad būtų sunku kai ką sukurti,  jei šeimoje nebūtų santaikos, ramybės ir pasitikėjimo.
2. Kiek žinau visa Jūsų giminėje yra daug kūrėjų, esate surengę net savo šeimos parodą.Gal yra žmogus, paskatinęs jus kūrybai?

Mūsų giminėje iš tiesų  daug kūrybingų žmonių. Mano giminaičiai tapo, siuvinėja, siuva skiautinius, fotografuoja , lipdo iš molio, kuria papuošalus, todėl ir kilo idėja surengti parodą. Ją įgyvendinome 2007 m. Parodoje dalyvavo net 10 kūrėjų. Visą savo gyvenimą mačiau visų giminaičių darbus,stebėjau jų kruopštumą, grožio pajautimą. Labiausiai žavėjausi Genovaitės Raugienės (mano tetos) tapyba.  Dažnai matydama jos paveikslus, labai norėjau išmokti taip piešti kaip ir ji.
3. Ar prisimenate, kada supratote,jog karpiniai - Jūsų ,, arkliukas".

Prieš 10 metų buvo  toks laikotarpis, kai labai dažnai mąstydavau apie tai, ką aš galiu sukurti , padaryti , kad būtų kažkoks rezultatas. Atrodė, jog moku  megzti, nerti , piešti , siuvinėti , bet neturiu, ko parodyti. Tada sumaniau  karpyti karpinius ir surengti jų parodą. 2001 m. gegužės mėn. įvyko pirmoji mano karpinių paroda Obelių miesto bibliotekoje. Joje buvo eksponuojami 34  karpiniai. Po to  jau žinojau, kad  sustoti karpyti bus sunku.
4. Kada dažniausiai imatės karpymo? Kaip sekasi surasti laiko tokiam kruopščiam ir kantrybės reikalaujančiam menui?

Dažniausiai karpau vakarais, todėl vieno karpinio iškarpymas kartais užima ir savaitę. Laiko visada atsiranda mėgstamam darbui, svarbu , kad būtų gerų ir įdomių idėjų.
5. Pačios karpiniuose vingriais raštais atgimsta lietuviški motyvai, simboliai. Ar jie išplaukia savaime, kūrybiniuose ieškojimuose, ar tenka gilintis vartant meno albumus, literatūrą?

Raštai karpiniams atsiranda labai įvairiai. Kartais einat iš darbo jau sugalvoji, ką galėtum iškarpyti ( tiesiog, karpinys pats prašosi , kad jį iškarpyčiau),o  kartais reikia ir pavartyti ,,Rankdarbių" žurnalą,  literatūrą apie  lietuvių tautos simboliką, meną. Dažnai karpau obuolius, obelis, noriu perduoti obels augimo ,,istoriją" nuo mažos sėklytės iki brandaus žydinčio ir vaisius duodančio medžio.
6. Kiekvienas karpytojas yra savitas, ar galite išskirti kurį menininką, kieno kūryba žavitės labiausiai?

Visada atkreipiu dėmesį  į mano kraštietės Odetos Bražėnienės kūrinius, daug minčių gimsta ir apsilankius jos parodose.  Taip pat labai patinka Laimutės Fedosejevos karpiniai.

Mūsų pokalbį Gita užbaigė žodžiais:

- Mano darbuose žydi gėlės, čiulba paukščiai, noksta obuoliai... Tai būdinga daugeliui Lietuvos karpytojų, bet  tikiuosi , jog kažkuo esu ir išsiskirianti iš jų.

Mąsčiau, kad ne tik Gitos karpiniai, bet ir ji pati, jų nuostabi ir darni šeima yra išsiskirianti savo nuoširdumu ir tikrumu. Jau seniai Obelių istorijos muziejus nebuvo tokio gražaus, šilto ir jaukaus parodos atidarymo. Visus lankytojus sužavėjo Gitos vaikų atliekamos dainos ir muzika, skanavome vyro Viktoro gamintą vyną.

Dėkojame tau, Gita, ir visai tavo šeimai už grąžų pavyzdį ir linkime kuo didžiausios sėkmės.

Jolanta Kareniauskienė

Baigėsi ataskaitinė rajono tautodailės paroda. Šiemet ji buvo tikrai gausi ir brandi. Be žinomų rajono tautodailininkų dalyvavo ir gausus būrys laisvų kūrėjų. Parodoje išvydome visų tautodailės žanrų kūrinių, tik pasigedome kalvystės.

Parodai austus rankšluosčius, lovatieses, staltieses, servetėles pateikė audėjos, viena kitai nenusileidžiančios meistriškumu, Z. Butėnienė ir G. Šimėnienė. Už austas juostas, kaklajuostes buvo giriamas V. Pukėnas. Labai džiugu, kad parodai V. Tumėnaitė pateikė pintines juostas, o A. Gegele-vičienė  eksponavo ne tik pintines, bet ir vytines juostas, taip pat nertas staltieses, šalius. Labai meniški ir išjausti V. Zakarkos drožti arkangelai. Parodos lankytojai žavėjosi I. Kovalevskio įvairia savo formomis ir dekoru keramika. P. Siniauskas tęsia senąsias pynimo tradicijas. Jo pintos vazos ir bamblės puikiai dera šiuolaikiniame namų interjere. Tapybos žanrui atstovavo A. Spundzevičius, R. Čypaitė  ir B. Dudėnienė. Kiekvienas iš tapytojų saviti savo tapymo maniera ir braižu. Kaip visada Aleksandro peizažai tapybiškai spalvingi ir šilti, Rasa šiemet eksponavo tapytas gėles ir stilizuotus gyvybės medžius, Birutė pateikė marinistinį peizažą, taip pat rišimo technika kurtus drabužius ir visus sužavėjusį vitražą. Labai meniški ir liaudiški G. Kolosovienės karpytų prieverpsčių motyvai. Lankytojų moterų akis traukė M. Kubilienės aplikuotos skraistės. N. Adamonienė eksponavo iš lino sukurtas lietuvaites ir kruopščiai iš vilnos veltus šalius. Iš vilnos kurtas rankines, sages demonstravo J. Varnienė, o jos ir mano pačios eksponuotos riešinės tikriausiai prisidės prie didėjančio riešinių populiarumo.

Norisi paminėti ir pasidžiaugti prie mūsų parodos prisijungusiais laisvais kūrėjais, kurie parodai pateikė tikrai stiprius darbus. Žavėjomės mūsų kraštietės, šiuo metu gyvenančios Palangoje, I. Gačionienės skiautiniais, drožėjų G.Varno ir R. Kaminsko darbais, L.Urbonienės tapytais gyvybės medžiais ir šilko tapyba, R.Vilko karpiniais ir paveikslais iš šiaudelių, daug ir įvairia technika atliktų darbų pateikė J. Aleksiejienė, nustebino tapytojas Giedrius Mikalkevičius, nepakartojami R. Saulytės-Jančienės paveikslai iš šiaudelių ir rišti sodai. Visų net nepaminėsi, bet tikrai džiaugiamės ir viliamės, kad kitose parodose vėl sulauksime jų darbų. Malonu, kad keturi kūrėjai panoro papildyti tautodailininkų gretas.

Praėję metai mums buvo ne tik turtingi rengtomis parodomis ir kūrybine veikla, bet ir paženklinti skaudžia netektimi. Anapilin iškeliavo tautodailininkė mezgėja Palmyra Ivanauskienė. Mums labai truks jos optimizmo ir geranoriškumo.

Parodos uždaryme dalyvavęs Panevėžio bendrijos pirmininkas Vidas Mažukna apibendrino parodą ir atrinko darbus, kurie bus eksponuojami Panevėžio galerijoje vyksiančioje parodoje.

Visų tautodailininkų vardu dėkoju Rokiškio krašto muziejaus darbuotojoms už labai gražiai išeksponuotą parodą ir nuoširdų bendravimą. Taip pat esame dėkingi D. Bulovienės vadovaujamiems Rokiškio kolegijos muzikantams, suteikusiems renginiui gyvybės ir jaukumo.

Dėkoju visiems tautodailininkams už geranoriškumą ir nuoširdų darbą praėjusiais metais.

Pagarbiai, Jolanta Kareniauskienė.

Baigiantis metams ateina laikas apmąstyti ir apžvelgti nuveiktus darbus ir pasidžiaugti gerais , gražiais dalykais.

Šiemet tautodailės kūrėjai stengėsi sugrįžti į savo tėviškių bendruomenes , buvusias ar šalia esančias mokyklas ir vykdė švietėjišką veiklą. Tikimės , kad keliaujančių parodų rengimas ir aktyvus tautodailininkų bendravimas su mokyklų, bibliotekų, seniūnijų bendruomenėmis taps gražia tradicija mūsų rajone. Na, o norėdami apibendrinti šiais metais vykdytą nevyriausybinių organizacijų projektą ,,Amatų pynė Lietuvai“ ir pilietinio tautinio ugdymo projektą ,,Atverkime etninių turtų skrynią“ surengėme ,,Geriausio 2009m. rajono tautodailininko“ rinkimus.

Pretendentams nominacijai gauti buvo taikomi vertinimo kriterijai:

- reikšminga 2009m. kūrybinė veikla tautodailės srityje;

- surengtos reikšmingos personalinės parodos;

- dalyvavimas rajoninėse, respublikinėse ir tarptautinėse parodose;

- dalyvavimas rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose pleneruose.

Laureatas buvo renkamas balsavimo būdu susipažinus su jų pateiktu svarbiausių parodų, kūrybinių plenerų sąrašu. Balsuoti galėjo tautodailininkai, taip pat Panevėžio bendrijos pirmininkas Vidas Mažukna, Rokiškio krašto muziejininkai ir kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas Petras Blaževičius.

Šiai nominacijai gauti buvo siūlomi aktyviausiai dirbę tautodailininkai:

Butėnienė Zita,

Čypaitė Rasa,

Ivanauskienė Palmyra,

Kolosovienė Gita,

Siniauskas Povilas,

Spundzevičius Aleksandras,

Šimėnienė Genė,

Tumėnaitė Virginija,

Varnienė Jolanta,

Zakarka Vidmantas.

Daugiausiai balsų surinko ir geriausiu 2009 metų rajono tautodailininku tapo drožėjas Vidmantas Zakarka.

Nugalėtojui dovanojome mūsų keramiko Igorio Kovalevskio pagamintą vardinį ąsotį. Linkime, kad jis visad būtų pilnas kūrybinių idėjų

Prasminga, kad šie metų tautodailininko rinkimai sutapo su Rokiškio krašto muziejaus parengto išsamaus audėjų Juozo ir Elenos Pipinių katalogo pristatymu. Renginyje dalyvavo audėjų dukra Regina Pipinytė.

Jolanta Kareniauskienė

100_6254100_6251

Didelio susidomėjimo susilaukė šiemet rengiamos keliaujančios parodos per rajono bibliotekas.

Mūsų audėja Zita Butėnienė aplankė Obelių, Aleksandravėlės, Kriaunų, Martinonių, Lašų bibliotekas.

Rasa Čypaitė surengė dvi parodas Juodupės bibliotekoje, svečiavosi Obeliuose.

Gitos Kolosovienė karpiniais grožėjosi Kavoliškio ir Martinonių bibliotekų lankytojai.

Virginija Tumėnaitė su savo parodomis aplankė Obelių, Jūžintų, Dusetų bibliotekas.

Jolanta Varnienė rengė parodas Juodupės, Obelių bibliotekose.

Jubiliatų paroda buvo eksponuota Rokiškio vaikų ir jaunimo bibliotekoje.

Jolantos Kareniauskienės darbai pabuvojo Obelių, Kavoliškio, Martinonių bibliotekose.

Tikimės, kad tautodailininkų draugystė su bibliotekomis taps gražia tradicija mūsų rajone.

Parodos nuotraukos Vidos Žaržojienės.

G.Kolosovienės karpiniai ir J.Kareniauskienės mezginiai Kavoliškio bibliotekoje
G.Kolosovienės karpiniai ir J.Kareniauskienės mezginiai Kavoliškio bibliotekoje
Loretos Urbonienės šilko skaros
Loretos Urbonienės šilko skaros

Tautodailininkai, vykdydami pilietinio ir tautinio ugdymo programos projektą ,,Atverkime etninių turtų skrynią", savo kūrybą pristatė Latvijos Subatės miestelio bendruomenei.

Parodai savo darbus pateikė 11 tautodailininkų ir 5 laisvi kūrėjai iš Obelių krašto. Latviams demonstravome Loretos Urbonienės šilko tapybą ir veltinio darbus, Reginos Širvienės margučius, audėjų Zitos Butėnienės bei Genės Šimėnienės drobes, Jolantos Kulienės floristinius paveikslus, Jolantos Varnienės mezginius, aplikacijas, Ingos Kurklietienės ir Irenos Balčiūnienės dekupažo darbus, Palmyros Ivanauskienės nėrinius, Gitos Kolosovienės karpinius, Virginijos Tumėnaitės pintas juostas ir veltinio papuošalus, Inos Blieliūnienės verbas, Alės Gegelevičienės ir Rasos Čypaitės rankdarbius, Povilo Siniausko pyntus dirbinius ir tapytojo Aleksandro Spundzevičiaus paveikslus.

Latviai mūsų darbais galėjo gėrėtis visą rugsėjo mėnesį, o parodos uždarymas, įvykęs spalio 3d., sutapo su kasmetiniu Subatės miestelyje organizuojamu metų darbų užbaigimo renginiu-muge. Prie mugės šurmulio mielai prisijungėme ir mes, Rokiškio tautodailininkai. Viso renginio ir parodos uždarymo akcentu tapo Virginijos Valiukienės ir Jolantos Kareniauskienės megztų drabužių kolekcijų pristatymas.

Jolanta Kareniauskienė

G.Kolosovienės karpiniai
G.Kolosovienės karpiniai
Tapytojo A.Spundzevičiaus paveikslai
Tapytojo A.Spundzevičiaus paveikslai
Mugės dalyvės
Mugės dalyvės
V.Valiukienės kolekcija
V.Valiukienės kolekcija

Prie Rokiškio jubiliejaus šventės šurmulio prisijungėme ir tautodailininkai. Krašto muziejaus kiemelio lankytojai turėjo galimybę pamatyti senųjų amatų pristatymą, pasimokyti ir pabandyti patys kurti. Savo audinius pristatė audėjų audėja Genė Šimėnienė. Palmyra Ivanauskienė mugės lankytojus pakerėjo savo rankdarbiais, o kiekvieną susižavėjusį audimu , čia pat vedė prie staklyčių ir kantriai mokė , aiškino kaip audžiama. Neliko abejingų ir keramiko Igorio Kovalevskio profesionaliems gaminiams. Virginija Tumėnaitė pristatinėjo veltinio papuošalus, o Gita Kolosovienė demonstravo savo subtilius karpinius ir kvietė visus pabandyti prakalbinti popieriaus lapą. Jolanta Kareniauskienė demonstravo pynimą iš žolių ir rodė, kaip iš kokoso plaušo gimsta paukštukai. Malonu, kad prie mūsų jau nepirmą kartą prisijungia menininkė Loreta Urbonienė su nuostabia šilko tapyba, veltinio papuošalais ir nepakartojamais atvirukais.

Kiekviena šventė ir mugė, tai puiki galimybė pademonstruoti savo amatą, pasilinksminti ir, kaip sakoma, save parodyti bei kitus pamatyti.

Jolanta Kareniauskienė.

Nuotraukos Šimėno ir Kareniauskienės

trajet 100
G.Kolosovienė, G.Šimėnienė,J.Kareniauskienė šventėje
trajet 095
Kera­mi­kas Igo­ris Kovalevskis
trajet 103
P.Ivanauskienė ir G.Šimėnienė prie staklių
trajet 115
Kal­vis V.Kelečius su šeima

Rokiškio tautodailininkai , vykdydami pilietinio ir tautinio ugdymo projektą ,,Atverkime etninių turtų skrynią“, pakvietė rajono moksleivius dalyvauti parodoje-konkurse ,,Seni – nauji daiktai”. Konkursas vyko nuo 2009 m. spalio 21 d. iki gruodžio 4 d. Rokiškio krašto  muziejuje. Konkursą organizavo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyrius, Rokiškio krašto muziejus, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras.

Konkurso tikslas buvo paskatinti mokinius pasidomėkite etnografinės kultūros paveldu savo aplinkoje, apsilankykite savo senelių sodybose, kaimuose. Juk ten galima surasti daugybę senovinių daiktų, ar jų fragmentų, turinčių savo istoriją, savo dvasią ir, atrodytų, jau atgyvenusių, niekam nebereikalingų. Jūsų kūrybinės išmonės, netikėtų sprendimų dėka šie daiktai  virto meno kūriniais, buvo prikeltais naujam gyvenimui ir šiuolaikiškai prabilo apie praeitį.

Konkursui buvo pristatyta 32 darbai. Daugiausiai darbų sulaukta iš darželio/mokyklos ,,Varpelis“ ir Obelių gimnazijos. Išrinkti geriausius darbus padėjo dailininkas, Rokiškio jaunimo centro dailės mokytojas Arūnas Augutis; Romuvos gimnazijos dailės mokytoja Skaistė Vaičienė ir muziejininkė Marytė Mieliauskienė.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių kategorijoje geriausiais darbais įvardinti lopšelio darželio  ,,Pumpurėlis“ kolektyvinis darbas ,,Šviestuvas“ , darželio / mokyklos ,, Varpelis“ kolektyvinis darbas ,, Krepšeliukė“ ir Juodupės lopšelio – darželio darbas ,, Pasakėlių lagaminas“.

Pradinių klasių kategorijoje geriausiais darbais pripažinti dviejų darželio-mokyklos ,,Varpelis“ mokinių darbai: Emilijos Valantinavičiūtės ,,Mano ir močiutės“ ir Emilijos Klemkaitės  ,,Laivas“. Taip pat Obelių darželio-mokyklos du darbai: Ievos Dubickaitės ,,Iš močiutės kraičio skrynios“ ir Akvilės Garunkštytės, Viltės Kundelytės, Akvilės Kareniauskaitės darbas,, Gėlių sapnas“.

5-8 klasių kategorijoje apdovanojimus gavo Obelių gimnazijos mokinė Miglė Guogytė ir Rokiškio jaunimo centro mokinė Simona Raišytė.

Vyriausiųjų grupėje apdovanojimai atiteko Romuvos gimnazijos mokinei Neringai Daščioraitei už darbą ,, Mano batai“ ir Obelių gimnazijos mokinių Miglės Kazlauskaitės ,,Gyvybės medis“ ir Vaivos Deksnytės ,,Variacijos audimo tema“ darbams.

Dėkojame visiems konkurso dalyviams ir juos rengusiems mokytojams.

Jolanta Kareniauskienė

100_6198100_6212

,,Audimas – tai mano gyvenimas‘‘, - taip apie savo kūrybą kalba tautodailininkė Zita Butėnienė.

Gimė 1949m. liepos 3d. Obelių apylinkėje, Visdievų kaime, keturių vaikų šeimoje. Audimu domėjosi nuo mažens, audė močiutė, mama , kaip ir visos tų laikų kaimo moterys. Pirmuosius darbus išaudė dar besimokydama septintoje klasėje. Tai buvo tautinės juostelės prie uniformų. Nuo 1976m. audimas tampa ne vien tik pomėgiu, bet ir darbu. Audė suvenyrų gamybos įmonėje ‚‚Tulpė‘‘, taip pat Vilniaus  dailės kombinate. Labiausiai patikdavo raštus kurti pačiai.

Nuo 1996 m.  yra  Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Aktyviai dalyvauja rajoninėse, zoninėse parodose. Jos vingrių raštų rasime savo mamų ir močiučių butuose, o Zitos Butėnienės išaustus suvenyrus išsiveža išvykdami į miestus ne tik obeliečiai, bet ir tolimi svečiai.

Meilę liaudies menui audėja perdavė ir savo vaikams. Šis Rokiškio tautodailininkų puslapis gyvuoja jos sūnaus Vytauto Butėno  entuziazmo dėka.

Savo personalinę parodą tautodailininkė surengė Obelių istorijos muziejuje, minint Obelių miesto 500 m. jubiliejų. Zitos Butėnienės audiniai eksponuojami kartu su žinomo menininko Rimvydo Pupelio fotografijomis.

Obelių miesto 500m. jubiliejaus proga už nuoširdų neatlygintiną darbą Obelių krašto bendruomenės labui tautodailininkei įteikta Rokiškio rajono mero A.Blažio padėka.

Parodą  galima aplankyti iki spalio pabaigos.

Teksto autorė Jolanta Kareniauskienė

Nuoširdžiai dėkojame Sauliui Stanišauskui už parodos nuotraukas.

parodos akimirkos
parodos akimirkos
parodos akimirkos
parodos akimirkos
autoriai Z.Butėnienė ir R.Pupelis
autoriai Z.Butėnienė ir R.Pupelis
sveikinimai audėjai ir jos sūnui Vytautui
sveikinimai audėjai ir jos sūnui Vytautui