Jau tapo tradicija kiekvienais metais organizuoti tautodailininkų „vasaros susibėgimus“. Šią vasarą, saulėtą liepos 31 d. Juodupėje, į audėjos Genutės ir Rimo Šimėnų namus sugužėjo būrys Rokiškio tautodailininkų pabendrauti ir susipažinti su audimo subtilybėmis.
Gėlių žieduose paskendusiame kieme šeimininkė mus pasitiko su šypsena, pasipuošusi tautiniais rūbais ir pavėsyje išrikiuotomis audimo staklėmis. Namuose jų yra dar keletas ir jos čia netyla, nes abu šeimininkai audžia.
Audimo paslaptis tautodailininkė Genutė Šimėnienė sužinojo iš savo mamos ir mielai mums apie tai pasakojo. Ji pademonstravo staklių veikimo ir audimo principus. Patys pasėdėję staklėse įsitikinome, kaip viskas painu ir sudėtinga, kiek reikia kantrybės ir kruopštumo.
Kol vieni mokėsi austi, kiti su ponia Laima Skruodiene aiškinosi papuošalų gamybos paslaptis, treti atidžiai klausėsi ponios Genutės ir tautodailininkės, vilnos vėlėjos, Danutės Stočkuvienės įspūdžių iš kelionės po Turkiją, kur dalyvavo ten vykusiame festivalyje ir pristatinėjo lietuviškus amatus.
Svečiuojantis laikas bėgo greitai. Patys to nepastebėdami vis grįždavome prie audimo staklių, kurios buvo mažiausios ir atrodė paprasčiausios: kaip tik mums – pradedantiesiems audėjams. Medžio drožėjui Vidmantui Zakarkai davėme idėją, tokias stakles gaminti. Atidžiai jas apžiūrėjęs meistras ryžtingai ištarė: taip aš galėčiau!
Šiais metais, per tautodailininkų ataskaitinės parodos uždarymą, buvo apgailestauta, kad nyksta audimo amatas. Mat Rokiškio tautodailininkų gretose yra likę tik dvi audėjos audžiančios lovatieses, rankšluoščius, tai Genutė Šimėnienė ir Zita Butėnienė. Juostas dar audžia Vilhelmas Pukėnas ir Elena Keršulienė. Vidmantui Zakarkai pažadėjus tokias stakleles pagaminti, atsirado norinčių jas įsigyti. Tad labai tikėtina, kad po šio plenero audžiančių Rokiškio krašte bus ir daugiau.
Teksto autorė – Renata Sarajevienė
Nuotraukos – Jolantos Kareniauskienės