LTS Panevėžio bendrijos Rokiškio skyrius

Maloniai Ukmergės tautodailininkų pakviesti kovo 18 d. būrelis Rokiškio tautodailininkų keliavome į svečius. Apsilankymas Ukmergėje prasidėjo neįprastais nuotykiais, mat apledėjęs miško keliukas R.Zinkevičiaus sodybos link pasirodė tikrai sunkiai įveikiamas mūsų autobusiukui ir visiems pasiraitojus rankoves teko jį stumti. Na, bet iki smulkmenų ukmergiškių suplanuota viešnagė atpirko visus nesusipratimus su kaupu.

Pirmiausiai apsilankėme Ukmergės tautodailininkų skyriaus pirmininko – skulptoriaus R.Zinkevičiaus sodyboje. Įdomiai pasakodamas šeimininkas aprodė jaukią sodybą, namuose įkurtas dirbtuves, mažytę galeriją, kur surikiuota tik  dalelė tautodailininko kūrinių. Sužavėjo drožėjo idėja: vis iš kitokio medžio drožti angelus. Jų jau dešimt sukurta. Žinoma, jog negalėjome atsispirti norui pamatyti brandžiausią tautodailininko kūrybos įvertinimą-laimėtus ,,Aukso vainikus“. ( Priminsiu, jog gerb. R. Zinkevičius kūryba ,,Aukso vainiku“ buvo įvertinta 2005 m. už geriausius vaizdinės dailės kūrinius- medžio skulptūras ir 2011 m. už kryždirbystę).

Antra staigmena-apsilankymas pas Laimą Dzigaitę. Vos tik įžengę į galeriją, buvome pakerėti subtilios ir trapios kūrybos iš augalų. Kūrybos, kurią pati tautodailininkė įvardija kaip augalų grafiką. Apie tai, kaip gimsta įstabūs paveikslai, kūrėja kalba labai paprastai ir kartu giliai filosofiškai: ,, Kiekvienas augalas jau savaime yra gražus ir tobulas, belieka tik padėti jį į tinkamą vietą. Niekada neturiu išankstinio sumanymo, kūrybos procesas vyksta tarsi savaime, tarsi pati ranka dėlioja augalus.“ Sudžiūvę augalai tautodailininkės kūryboje virsta žmonių siluetais, šventaisiais, kalnais, laivais …Ir dvelkia neapsakoma ramybe ir gerumu.

Lankydamiesi Ukmergės krašto muziejuje susipažinome su šio krašto istorija. Sulaukėme šeimininkų patarimo būti pakankamai atidiems. Išties vėliau, vakaronės metu, viskas ką sužinojome, labai pravertė atsakinėjant į viktorinos klausimus apie Ukmergę . Savo tautodailininkams pirmininkas taip pat neleido tinginiauti, jie turėjo atsakyti į klausimus apie Rokiškį. Tenka pripažinti, jog kolegų žinios buvo vertos pagarbos.

Norisi pasidžiaugti ir matyta Ukmergės tautodailininkų paroda. Ji išties brandi ir stipri, labai estetiškai eksponuota.

Renginio dalyviams buvo pristatyta dizainerės Onutė Kujelienė kurta drabužių kolekcija ,,Paukščiai”.

Dėkojame Ukmergės tautodailininkams už prasmingą atgaivą dvasiai suteikusią viešnagę ir vertingą patirtį, jog turėtume pasimokyti susitelkimo savo bendruomenėje. Taip pat už suteiktą galimybę pabuvoti Ukmergėje nuoširdžiai dėkojame Rokiškio rajono savivaldybės administracijai.

Pagarbiai- Jolanta Kareniauskienė.

Rokiškio krašto muziejuje vyksta kasmetinė tautodailininkų kūrybos darbų paroda. Apsilankius galima pamatyti visų vaizduojamosios ir taikomosios tautodailės šakų kūrinius, tik pasigendame kalvystės. Smagu šalia jau žinomų tautodailininkų kūrybos matyti ir visai negirdėtų meistrų darbus. Tikimės, jog jie papildys tautodailininkų gretas.

Dėkojame muziejaus darbuotojams už labai gražiai išeksponuotą parodą.

Pamatyti, pasidžiaugti ir įvertinti parodą galima visą kovo mėn. Parodos uždarymas numatytas kovo 31 d. 15 val. Maloniai kviečiame.

Jolanta Kareniauskienė

Džiugu, kad jau antri metai galėjome apžvelgti tautodailininkų metų veiklą surengdami ,, Metų tautodailininko ’’ rinkimus. Konkurso tikslas – skatinti ir puoselėti kūrybinį tautodailės procesą, įvardinti ir pagerbti profesionaliausius rajono tautodailės kūrėjus. Laureatas buvo renkamas balsavimo būdu, susipažinus su jų pateiktu svarbiausių 2010 m. parodų, kūrybinių plenerų sąrašu. Šiemet aktyviai dirbo ir šią nominaciją gauti pretendavo:  Adamonienė Nijolė, Butėnienė Zita, Čypaitė Rasa, Kolosovienė Gita, Kovalevskis Igoris, Pukėnas Vilhelmas, Siniauskas Povilas, Spundzevičius Aleksandras, Šimėnienė Genovaitė, Urbonienė Loreta, Varnienė Jolanta, Zakarka Vidmantas. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad karpytojos Gitos Kolosovienės ir audėjos Genovaitės Šimėnienės metų veikla buvo įvertinta vienodu balsų skaičiumi. Teko balsuoti pakartotinai, po ko paaiškėjo, kad ,, Geriausiu 2010 m. Rokiškio tautodailininku” tapo –  audėja Genovaitė Šimėnienė. Jai įspūdingą vardinį medalį sukūrė praėjusių metų geriausias tautodailininkas Vidmantas Zakarka.

Visiems nuoširdžiai dėkoju už aktyvų ir nuoširdų darbą puoselėjant ir skleidžiant tautodailę, linkiu būti esmingais ir savitais kūryboje ir gyvenime.

Pagarbiai – Jolanta Kareniauskienė.

2o10 10 07 Rokiškio krašto muziejuje pradėjo veikti tautodailininkų jubiliatų kūrybos darbų paroda.

Parodoje eksponuojami Genovaitės Šimėnienės  audiniai ir skiautiniai, Gitos Kolosovienės karpiniai, Antano Daščioro ir Renatos Sarajevienės tapyba, Elenos Matuzonienės margučiai ir tapyba.

Parodos uždarymas ir ,, Metų tautodailininko” rinkimai numatomi lapkričio 11 dieną15 val.

Gražių renginių ciklu rokiškėnai mini savo kraštietės, garsiausios Lietuvos tapytojos primityvistės  Monikos Bičiūnienės 100 gimimo metines. Rokiškio krašto muziejuje surengta didžiulė Monikos Bičiūnienės tapybos darbų paroda, išleistas renginių katalogas ,, Nuo dūminės gryčiutės iki Gugenheimo muziejaus“, surengtas tapytojų pleneras, konkursinė mokinių kūrybos darbų paroda, prie Pandėlio gimnazijos atidengtas skulptoriaus Almanto Sriubiškio koplytstulpis, skirtas Monikai Bičiūnienei.

Džiaugiamės, kad dalyvauti respublikiniame tapytojų plenere buvo pakviesti ir du rokiškio tautodailininkai – Rasa Čypaitė ir Aleksandras Spundzevičius.

Jolanta Kareniauskienė

Keletas nuotraukų iš plenero:

Gražia tradicija tapo tautodailininkų „vasaros susibėgimai“ – aplankomos naujos vietos, pasišnekučiuojama, pasidalijama savo kūrybos paslaptimis. Labai smagu, kad į tokius sambūrius mielai renkasi ir tautodailininkų šeimos nariai, jaunimas.

Karščiu alsuojančią liepos 16 dieną susirinkome Panemunėlyje, tautodailininko drožėjo Vidmanto Zakarkos kūrybinėse dirbtuvėse. Šalia įspūdingos Panemunėlio bažnyčios (beje, šią bažnyčią 1911 m. pašventino prelatas Maironis) įsikūręs meistras gausiam būriui svečių aprodė „drožybos virtuvę“. Pamatėme ir jau beveik baigtus darbus ir stebėjomės, kiek kantrybės, išmonės bei meistrystės reikia, kad  iš didžiulio rąsto gimtų paukštis ar angelas.

Kadangi jau žinojome, kad mokysimės drožti šaukštus, visų akys nuolat krypo į pintinę su medienos tašeliais – labai jau smalsu patiems paragauti drožėjo amato. Apsiginklavę kirvukais ir kaltais kibome į darbą. Pasirodo, tas medis ne toks jau ir paklusnus… Reikia žinoti, kada kokį įrankį naudoti ir kokia kryptimi jį pasukti. Nors neišvengėme didesnių ir mažesnių traumų, po keleto valandų jau galėjome džiaugtis šaukštais. Na ir kas, kad dar kreivi ir šleivi jie buvo, svarbiausia- pačių išdrožti.

Tautodailininkė Gita Kolosovienė atskleidė paslaptį, kaip per gana trumpą laiką nusinerti puošnų šaliką su nėrimo šakute. Visi norintys galėjo išbandyti šią techniką. Jolanta Kareniauskienė papasakojo ir pademonstravo kaip mezgamos puošnios, sudėtingais raštais išrašytos riešinės. Virginija Tumėnaitė demonstravo pynimą iš laikraščių kaip alternatyvą pynimui iš vytelių. Mokėmės susukti laikraštines ,,vyteles“ ir tokią netradicinę medžiagą naudoti pynimui.

Besigilinant į kūrybos paslaptis diena prabėgo nepastebimai. Atsisveikindami su svetingais šeimininkais ir dėkodami už nuoširdų priėmimą, jau svarstėme, kur ,,susibėgsime“ kitą vasarą, kokias amatų paslaptis vėl bandysime įminti.

Tekstas – Virginijos Tumėnaitės

Nuotraukos – R. Šimėno