Svečiuose pas Anelę Araminienę

Atėjus vasarai planuojame jau tradicija tapusį vasaros plenerą „Su meistru kurti smagiau“, kurio metu tautodailininkai kartu su draugais ir šeimos nariais susitinka pabendrauti, pasimokyti ir sužinoti ką nors naujo vienas iš kito.

Šiais metais, tarpininkaujant Daliai Kiukienei, buvome pakviesti į svečius pas tautodailininkę Anelę Araminienę. Pas audėją, muzikantę, tapytoją, drožėją ir dar daugelio amatų meistrę. Ji gimė 1940-11-23 Gimžiškių k., Kuktiškių sen., Utenos r. Dabar gyvena ir gražią sodybą puoselėja Gudėniškių viensėdyje Utenos r . Bene karščiausią šių metų dieną-liepos 28-ąją būrelis Rokiškio tautodailininkų keliavome į svečius. Šeimininkė mus pasitiko grodama linksmą maršą. Žvilgsniu neaprėpiami spalvoti sodybos kampeliai viliojo kuo greičiau viską apžiūrėti: čia pat didelis tvenkinys su nuostabiais lelijų kilimais jame. Kaimiškų gėlių darželiai, mergelės ir berneliai juose, jojantis raitelis ir vežimaitį traukiantis arklys… Jie taip pat meistrės kūriniai, kuriuos ji lieja iš betono. Namuose daug autorės paveikslų ir įvairių medžio skulptūrų. Apžiūrėję sodybą, išklausinėję meistrės apie jos kūrybos paslaptis pasiūlėme jai prisijungti prie mūsų ir pasimokyti iš mūsų tautodailininkės Danutės Stočkuvienės vėlimo iš vilnos paslapčių. Tokio darbo meistrė dar nebuvo dirbusi, tačiau atrodė, kad rankos pačios žinojo ką daryti.

Pirmą kartą plenere dalyvavo nauji Rokiškio tautodailininkų nariai. Nerijus Janušauskas ir Erikas Čypas su šeimomis, Augenija Ruželienė ir Vanda Leščiova. Vyrai įpratę dirbti su tvirtu medžiu bandė prakalbinti švelnią vilną. Ir jiems tikrai sekėsi. Erikui paėmus vilną į rankas atrodė, kad nieko neišeis. Švelni ir išsipūtusi vilna slydo iš rankų. Tačiau kantrus meistras ryžtingai darbavosi prie savo naujojo kūrinio. Ir tikrai, atėjus laikui padarytus darbus pateikti žiūrovams, angelas buvo baigtas. Ir jis buvo labai panašus į išdrožtą iš medžio angelą. Nerijaus šeima skubėjo nuvelti katiną. Plenere dalyvavo Elvyra Keršulienė, Alė Gegelevičienė, Nijolė Adamonienė, Danas Stočkus, Renata Sarajevienė ir kiti. Taip stropiai darbavomės kiekvienas prie savo darbelio, kad nė nepastebėjome kaip pamažu atėjo laikas keliauti namo.

Atsi­svei­kin­dami su sve­tin­ga šeimi­nin­ke  ir dėko­dami už nuo­širdų pri­ėmimą, jau svars­tėme, kur „susi­bėg­sime“ kitą vasarą, kokias amatų paslap­tis vėl ban­dy­sime įminti.