Viešnagė pas Biržų tautodailininkus

 

Kuriantis žmogus –žingeidus žmogus: jis trokšta vis naujos patirties, naujų emocijų, išgyvenimų, jam rūpi, kas vyksta aplinkui, jis nori bendrauti, dalintis savo sukaupta patirtimi ir pasisemti jos iš kitų. Rokiškio ir Biržų krašto tautodailininkus sieja tokia bendrystė, jos skatinamos Rokiškio bendrijos pirmininkė Renata Sarajevienė, Alė Gegelevičienė, Vanda Leščiova ir aš, šio straipsnelio autorė,  paskutinį  kalendorinės žiemos šeštadienį, vasario 28 dieną, nukeliavome į Biržus, kur krašto muziejuje „Sėla“ buvo pristatyta Biržų krašto tautodailininkų kūrybinių darbų paroda, vyko metų  ataskaitinė  konferencija.

Buvome maloniai nustebintos palyginti nedidelėje erdvėje kompaktiškai, dailiai, profesionaliai pateikta įdomia, įvairia, gausia kūrybinių darbų paroda. Joje eksponuojami 41 autoriaus 184 kūrybiniai darbai. „Kaip nedideliam Biržų kraštui – nemažai“, – kukliai ir lakoniškai pastebėjo tautodailininkų bendrijos pirmininkas Kęstutis Preidžius, o tęsdamas ištarė auksinę frazę: „Malonus šios kasmetinės parodos įvykis, kad mokytojai išvedė savo mokinius į parodą“.  Šventėje dalyvavę Panevėžio regiono tautodailininkų bendrijos atstovai, vadovaujami pirmininko Sauliaus Kronio, ir Biržų rajono merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad šio krašto kūrėjų darbai pasižymi tautiškumo bei etninės kultūros išsaugojimu ir puoselėjimu, padėkojo Kęstučiui už kūrėjų sutelkimą, vaisingą darbą, gražų parodos išeksponavimą.

Pirmą žvilgsnį į parodos salę pakerėjo ir nebepaleido Vitenės Repšienės nepaprastai meniškai nupinti lietuviški „sodai“, verti „Aukso vainiko“, garsinę Biržus ir žavėję pasaulio lietuvius Vilniuje per Dainų šventę. „Tautodailės kūrėjų darbuose atsispindi tautos gelmė, etninės kultūros ir tautinių tradicijų transformavimas į dabarties kūrybą. Visi tie žmonės, kurie yra čia ir kurių darbai čia, turi ką saugoti: savo namus, savo miestą, savo kraštą, savo kultūrą. Padėka jums visiems, bet šiandien labiausiai Vitenei Repšienei“,- kalbėjo rajono merė ir įteikė jai  savivaldybės Padėkos raštą.

Šventėje buvo pagerbti jubiliatai; folklorinis ansamblis „Siaudela“ padovanojo nuotaikingą sutartinių ir romansų koncertą.

Panevėžio regiono tautodailininkų bendrijos pirmininkas Saulius Kronis vertindamas parodą akcentavo joje tapybą ir „sodus“, bet pabrėžė, jog visi darbai puikūs, ne vienas vertas „Aukso vainiko“.

Iš tiesų, visi biržiečių tapytojų darbai verti dėmesio. Juose atskleista meilė savo kraštui, motinai, ramybė, seno ir mažo draugystė, žmogaus būties ir buities prasmė; kiekvieno autoriaus paveikslai savito stiliaus, atlikimo technikos, siužeto, struktūros bei kompozicijos.  Antai, Vytauto Leitono paveikslas „Apvirtęs ąsotis“ spinduliuoja tokia skaidruma, tokia ramybe, ta pasiliejusi pieno upė tokia dosni, kad pagirdytų kiekvieną ištroškusį, o paveikslas „Įsimylėjusi pavasarį“ dovanoja jausmo tyrumą tiek žmogui, tiek gamtai. Subtili spalvų gama Petro Bedelio peizažuose „Pavakarys“, „Poilsis“ – tai iki skausmo pažįstama mūsų gamtos gama. Kęstučio Preidžiaus natiurmortų tobulybė paperka savo gyvybe ir tikroviškumu. Idilija Dambrauskienė paveiksluose „Grafų Tiškevičių rūmai Astrave“ ir „Draugystė“ įkūnijo istorinio ir kultūrinio paveldo objektus ir žmonių santykį su jais. Įsižiūrėję į Giedrės Jankūnienės paveikslą „Mamos stebuklas“ kiekvienas pajuntame, koks ryšys sieja mus su motina, brangiausiu žmogumi. Tapytojų darbai patraukia, žadina mintį, traukia prie jų grįžti, dar kartą įsižiūrėti.

Tikras menas paveikus, ir nors šio straipsnelio autorė neturi nei tikslo, nei kompetencijos liestis prie analizės vingrybių, negaliu nutylėti patirto įspūdžio žiūrint į Jolantos Janonienės karpinius „Ornamentas“, „Žiemužė“ , „Kryžių kalnas“ bei Saigūnės Rožėnienės karpinius – atvirukus: trapumas ir monumentalumas viename, lyg prisiliestum prie tyrumo ir amžinybės. Moterį lankytoją visada patraukia taikomosios dailės dirbinių grožis ir praktiškumas: rinktinių raštų rankšluosčiai (autorė Stefanija Dovydėnaitė), juostos (Zitos Kumpelienės, Ramutės Petronytės), įvairūs pinti padėklai (autorė Leonora Balčiūnienė), megztos ir nertos suknelės, palaidinės, megztiniai (Loretos Kujelienės, Ritos Dagienės, Vaidutės Valutienės, Loretos Vaičiulionienės, Jūratės Skinderskienės darbai), Danutės Jakimavičienės megztos lininės staltiesėlės, ypač graži Vidos Preidžiuvienės sukurta skraistė, puošta veltos vilnos raštais, originalūs Henrikos Marcinkevičienės nerti paveikslai. Išmoningai sukurtos lėlių grupės.

Vyriškajai meno sričiai atstovauja drožėjai: Vido Jatulevičiaus skulptūrėlės „Angelai“, Vytauto Venslovo –„Motinystė“, originaliai išdrožti Jono Misevičiaus samčiai, Vydo Vareikos šaukštai.

Biržiečių kūrybinių tautodailės darbų paroda įdomi, patraukli, originali, anot Renatos Sarajevienės, „smagu ją pamatyti“. Linkėdama taip kūrybingai dirbti ir toliau, mūsų tautodailės vadovė pakvietė kaimynus biržiečius apsilankyti Rokiškyje po kelių dienų pradėsiančioje veikti mūsų tautodailininkų kūrybos ataskaitinėje parodoje. Reikia manyti, sulauksime svečių, tad  verta pasistengti – draugystė ir bendravimas taurina žmonių gyvenimą.

Irena Stasikėlienė

 

«
»