2017 05 26 į tolimą amžinybės kelią staiga, nelauktai obelų žiedais apsipylusią dieną išėjo tapytoja Loreta Urbonienė. Likimo deivės sukaičiavo tik 58 metus.
Loreta gimė ir augo Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone. Baigusi mokyklą įstojo į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumą, meninio apipavidalinimo specialybę. 1980 m. įgijusi dailininkės apipavidalintojos diplomą, savo profesinę veiklą pradėjo Rumšiškių Liaudies buities muziejuje, dailininke — restauratore. Ten ir sutiko savo būsimą vyrą Vytautą. Taip likimas atviliojo į vyro tėviškę Obeliuose. Pastaraisiais metais Loreta dirbo Obelių istorijos muziejuje. Jiedu išaugino du puikius vaikus Jolitą ir Audrių.
Loreta buvo jautri ir tyli visa savo esybe ir kūryba. „ Kūryba – mano gyvenimas, kuri lydi mane visur ir visada. Tapau, piešiu kai tik turiu laisvo laiko, tačiau į viešumą išeinu retai, po ilgų pertraukų“, – yra sakiusi rengdama vieną iš savo parodų. Gal tie išėjimai buvo reti dėl jos atsakingumo, kruopštumo ir reiklumo savo kūrybai. Jos teptukui pakluso visos tapymo technikos – aliejus, akrilas, akvarelė ar šilko tapyba. Tapytoja neišsemiamų idėjų rasdavo tyrinėdama liaudies meną, ypač žavėjosi pasaulio( gyvybės) medžio tema. Jos akvarele ir tušu kurti atvirukai gyvybės medžio, Liongino Šepkos drožinių motyvais tikri meno kūriniai. Loreta visad mokėjo naujai interpretuoti įprastus savo kūrybos motyvus. Ji nuolat sakydavo ,, privalai tobulėti ne tik pats, bet ir kūryba”. Su kokia meile ir atsidavimu dalinosi savo patirtimi vesdama vaikams edukacinius užsiėmimus Obelių muziejuje. Paskutiniu laiku Loretos paveiksluose dominavo angelai. ,,Nežinau kodėl, bet dabar noriu tapyti būtent angelus” ne kartą prasitardavo. Tikriausiai tokiu subtiliu būdu angelai pamažu prisijaukino ir galiausiai pasikvietė Loretą į amžinybę.
Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. Netekties skausmą te sumažina šviesus Jos prisiminimas.
Jolanta Kareniauskienė