Kaip žinome, 2017 metus LR Seimas paskelbė Piliakalnių metais.
Nuotraukų galerija http://etnografijosmuziejus.lt/virtualios-parodos/category/15-tautodailinink-pleneras-saule-kyla-ir-leidziasi-balt-genci-zemi-piliakalni-virsunes
Kupiškio etnografijos muziejaus muziejininkai suskato išpopuliarinti šį kultūros istorinį, geografinį kraštovaizdžio paveldą – vadovaujami muziejaus direktorės Violetos Aleknienės ir Kupiškio rajono tautodailės skyriaus pirmininkės Virginijos Jurevičienės ryžosi įgyvendinti projektą „Saulė kyla ir leidžiasi Baltų genčių žemių piliakalnių viršūnėse“. Tuo tikslu 2017 m. birželio 29 – liepos 4 dienomis Kupiškyje vyko tapybos pleneras, kuriame dalyvavo 15 tautodailininkų tapytojų iš Kupiškio, Rokiškio, Utenos ir Anykščių rajonų. Plenero dalyviai savo darbuose turėjo įamžinti Šiaurės rytų Lietuvos piliakalnius. Tapymui piliakalnius tautodailininkai rinkosi burtų keliu iš 15 pateiktų Kupiškio, Rokiškio, Utenos ir Anykščių piliakalnių.
Šiame plenere dalyvavo 5 rokiškietės: Ramunė Černiauskienė, Birutė Dudėnienė, Lialachan Jegorova, Gita Kolosovienė, Irena Stasikėlienė. Joms atiteko: Ramunei ir Lilei – Rokiškio raj. Juodonių ir Moškėnų piliakalniai, Gitai, Birutei, Irenai – Kupiškio raj. Papilių, Vaduvų ir Stirniškio piliakalniai. Prieš pradėdami tapyti dalyviai su piliakalniais susipažino įdomioje ekskursijoje, kuriai vadovavo ir mitologiją apie juos pasakojo Kupiškio kultūros centro etninės kultūros skyriaus vedėja, etnografė Alma Pustovaitienė. Nors visą dieną pliaupė lietus, bet nuotaikos jis negadino: žavėjomės nuostabiais Aukštaitijos kraštovaizdžiais, išbandėme piliakalnių aukštumą, stebėjomės retesne augmenija, papasakotose legendose ieškojome istorijos pėdsakų. Muziejininkė Miglė Zakarauskaitė supažindino su piliakalnių istorija, jų parametrais, struktūra, faktus iliustruodama filmuota medžiaga. Visais organizaciniais darbais rūpinosi muziejaus direktorė Violeta Aleknienė, plenero dalyvius globojo tautodailininkų pirmininkė, rūpestingoji Virginija Jurevičienė. Jos apgaubė mus savo dėmesiu, nuoširdumu, sudarė puikias darbo ir buities sąlygas.
Pradžioje nedrąsus, vėliau įsibėgėjęs plenero dalyvių draugiškas bendravimas padėjo subręsti kūrybinei minčiai, jos išraiškai drobėje, teikė dalijimosi patirtimi malonumą. Plenero darbų pristatymo visuomenei šventę pagyvino Vilniaus miškų urėdijos folkloro ansamblis „Nalšia“ aukštaitiškomis dainomis ir muzika.
Namo sugrįžome kupinos malonių prisiminimų, noro kažką nuveikti. Iš plenero apimtų rajonų bene daugiausia piliakalnių turi Rokiškio rajonas. Ar nevertėtų ir mums susipažinti su savo rajono piliakalniais ir pasirinktinai įvairiomis raiškos priemonėmis juos įamžinti tautodailėje. Laiko dar yra, net 5 mėnesiai, ateity – auksinis ruduo. Taip ir mes pažymėtume 2017-uosius – Piliakalnių metus.
I.Stasikėlienė