Rokiškio krašto muziejuje 2014 11 06 – 2014 12 05 veikia Rokiškio rajono tautodailininkų jubiliatų kūrybos darbų paroda. Parodos uždarymas ir Metų tautodailininko rinkimai vyks gruodžio 5 d. 14 val.
Šiais metais jubiliatų parodoje savo darbus eksponuoja:
Valentina Baltuškienė
Irena Butėnienė
Alė Gegelevičienė
Aleksandras Spundzevičius
Danas Stočkus
Gintaras Varnas
Jolanta Varnienė
Vidmantas Zakarka
Dusetų Dailės galerijoje spalio 31 d. – lapkričio 23 d. veikia GEDIMINO ŽUKLIO medalių paroda skirta Kristijonui Donelaičiui – 300. Šventiniame parodos atidaryme dalyvavo ir mūsų skriaus nariai. Grožėjomės ne tik sukurtais medaliais, bet ir džiaugėmės klausydami kūrėjo nuostabios muzikos…
Rokiškio krašto muziejuje veikia karpinių paroda, kurioje dalyvauja 23 autoriai iš dvylikos rajonų. Eksponuojama 100 įvairios tematikos karpinių. Gamta, tautosakos motyvai, architektūros paminklai , atgiję karpiniuose, džiugina kiekvieną, vertinantį šį tradicinį meną. Skaitlingiausiai parodoje savo kūrybą pristato Vilniaus krašto, Utenos rajono karpinių meistrai. Džiugu, kad parodoje dalyvauja ir mūsų kraštietė Odeta Tumėnaitė – Bražėnienė, sertifikuota šio meno kūrėja.
Rokiškiui atstovauja 3 autoriai: parodos iniciatorė, šiais metais sertifikuota karpinių meistrė Gita Kolosovienė. Antanas Rimantas Vilkas ir pradedančioji kūrėja Agnė Sarulytė. Šioje moteriško meno parodoje dalyvauja 2 vyrai. Be minėto rokiškėno A. R. Vilko, savo karpinius eksponuoja vilniškis Klaidas Navickas. Parodą organizuoja LTS Panevėžio bendrijos Rokiškio skyrius ir krašto muziejus.
Paroda veiks spalio 29 – gruodžio 5 dienomis. Visus kviečiame užsukti į Rokiškio krašto muziejų ir apžiūrėti nuostabius karpytojų darbus.
Respublikinės medžio drožėjų parodos pagrindinę premiją laimėjo konkurse trečią kartą dalyvavęs Valentas Butkus iš Ukmergės. Dar dvi premijos, atiteko jauniausiam konkurso dalyviui Raimundui Trėjai iš Panevėžio bei Pranui Petroniui iš Anykščių. Žiūrovų prizas buvo skirtas anykštėnui – Aleksandrui Tarabildai.
Konkurse dalyvavo du rokiškėnai – žinomas drožėjas Eugenijus Deksnys bei pirmą kartą konkurse dalyvavęs Panevėžio kolegijos dėstytojas Juozas Zabulis, kuriam „medžio drožyba yra pomėgis, leidžiantis atitrūkti nuo kasdienybės”. Nuoširdžiai sveikiname konkurso dalyvius ir laureatą ukmergiškį Valentą Butkų.
Valentas Butkus prie savo kūrinių
Ukmergiskiai
Nuotraukos iš „Gimtojo Rokiškio” nuotaukų galerijos
2014 m. spalio 1d. – 29d. Kauno tautinės kultūros centre veikia Rokiškio tautodailininkės Renatos Sarajevienės tapybos darbų paroda „Laiko spalvos”. Parodoje eksponuojami dvidešimt paveikslų sukurtų per 2001—2014 m. laikotarpį.
Pagaliau sušvito Kaune! Tai – Renatos (mūsų Renatos) tapybos paroda .Visada malonu sutikti senus draugus , o juo labiau – kuriančius.Taip jau gyvenime būna: išsisklaido lyg paukščiai vaikai , o tu vis jų lauki ir lauki . Drąsiai pasakyta – „vaikai”… Kiekvienas vadovas, manau, susimezga amžinu mazgu su nuoširdžiai dirbančiais savo kolektyvo nariai. Gyvenimas nenuspėjamas. Kartais taip pakeičia įvykių eigą, kad tu, žmogau, privalai paklusti delnuose įrašytiems likimo dėsniams, nors iš tų delnų dauguma tik pasišaipo… Jei nepalūžti po našta, vėl sušvinta vaivorykštės spalvos. Ilgai mūsų Renata tylėjo, dėliojo į „lentynėles” visus reikalus, augino savo atžalas. Iš Kauno išsivežė tik keletą studijoje ir pleneruose nutapytų paveikslų . Prasidėjo ilgas „progos” laukimas, kol, pagaliau, vėl teptukas atsidūrė rankoje. O mums, „Versmietėms”- tik džiaugsmas, kad Renata paveikslais puošia kitą Lietuvos kampelį, toli nuo Kauno, džiaugiamės, kad Ją supa nuoširdžios moterys, draugai. Žinoma, aš, kaip buvusi vadovė, labiausiai noriu, kad teptukas kasdien būtų Renatos rankoje . Tik dirbant , ieškant naujų sprendimų , paveikslai taps įdomesni, profesionalesni, koloristiškesni. Būki išradinga , optimistė , nepasiduodanti negandoms . Sėkmės kūryboje ir šeimoje.
„Versmių” vardu – Gražina Pasilauskienė .
Kaunas,2014 m. spalio 24d.
Keletas akimirkų iš prodos pristatymo renginio
Artimiausi draugai visuomet šalia
Su pirmąja tapybos mokytoja tautodailininke Gražina Pasilauskiene
Rokiškio skyriaus narių palaikymas ir sveikinimai svabiausi
Įdomios paveikslų istorijos
Parodos lankytojai
Maniškiai
Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose spalio 4 d. 15 val. atidaroma Obelietės tautodailininkės Valentinos Strungytės- Baltuškienės siuvinėtų darbų paroda
„Svajonės link …“
Daugiau kaip prieš dešimt metų Valentina susidomėjo siuvinėjimu ir taip atsirado pirmieji jos darbeliai. Pabandė siuvinėjimą kryželiu, nuo 2004 m. dygsnis po dygsnio gimė įvairios tematikos paveikslai, šventiniai atvirukai, staltiesėlės. Didelio kruopštumo ir kantrybės dėka šiuo metu jos darbų kolekcijoje virš 40 įvairaus dydžio, spalvingų, dvelkiančių šiluma, paveikslų, kurie ir eksponuojami šioje parodoje.
Surengė parodas:
2008 m. personalinę siuvinėtų paveikslų ir atvirukų parodą Obelių miesto bibliotekoje,
2012 m. siuvinėtų paveikslų parodą „ Gimę iš meilės“ Rokiškio J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje,
2013 m. parodą Bajorų kultūros centre.
2014 m. buvo priimta į Rokiškio tautodailininkų gretas.
Paroda veiks iki lapkričio 3 d.
Kviečiame aplankyti.
Keletas akimirkų iš parodos atidarymo. Nuotraukos Juliaus Gegelevičiaus.
2014 m. rugpjūčio 20-21 dienomis Rokiškio ir Latvijos (Ludza) atstovai dalyvavo tarptautinio bendradarbiavimo tarp Rokiškio ir Ludzos vietos veiklos grupių projekto „Kultūrinės, istorinės aplinkos ir tradicijų išsaugojimas Ludzos ir partnerių teritorijose, patirties sklaida ir impulsas vietiniams gyventojams – Atrasta istorija“.
Tai antroji konferencija – kūrybinės dirbtuvės „Menas“. 25 žmonių delegacija vyko į Ludzą kur, pasiskirstę po 5 narius dalyvavo amatų dirbtuvėse kartu su Latvijos dalyviais. Šiame projekte dalyvavo ir trys mūsų bendrijos nariai -tai Danas ir Danutė Stočkai ir aš, Renata Sarajevienė. Apie šios kūrybingos, linksmos, turiningos ir malonios kelionės įspūdžius ir noriu Jums papasakoti.
Pirmąją dieną džaugėmės galėdami bendrauti ir dalintis kūrybine patirtimi su kaimyninės šalies atstovais įvairiose amatų dirbtuvėse. Antrosios dienos ankstų rytą, prieš konferenciją, turėjome galimybę pamatyti seniausio miestelio Latvijoje lankytinas vietas.
Ciblos rajone, kalvių dirbtuvėse, bendraudami su kalviu Igoriu Zabilevskiu, darbavęsi dalyviai sužinojo šio amato paslaptis, nusikaldino meniškus ir praktiškus gaminius: durų rankeną, žarsteklį, žvakidę – ąžuolo lapą ir kt.
Ludzos vaikų ir jaunimo centre, rankdarbių dirbtuvėse, Lietuvos ir Latvijos atstovai, pasiskirstę į tris grupes, bendravo ir dalinosi patirtimi su kolegomis iš Latvijos, kaip pagaminti veltus papuošalus iš margaspalvės vilnos ir karoliukų. Susipažino su lėlių gaminimo galimybėmis ir technika, naudojant aplinkai draugiškas medžiagas.
Vadovaujant Ilze Loce gaminti perlų papuošalus iš karoliukų ir kristalų buvo kur kas paprasčiau nei pačiam išsiaiškinti sutažo subtilybes, reikalaujančias didelio susikaupimo ir patirties.
Džiugino ir išraiškingi, pačių pasiūtų lėlių veideliai.
Vilnos vėlimas – tai ypatingas procesas, kurio rezultate gimsta gražūs papuošalai, žaislai ir interjero detalės. Vėlimo paslaptimis dalinosi Kristina Smirnova, kurios pagalba projekto dalyvių rankose pražydo veltos gėlės.
Trečioji grupė dalyvių keliavo po rajoną ir lankė apylinkėse esančius senuosius dvarus. Susipažino su jų istorijomis, darbais dvaruose, išmėgino juostų audimo amatą, piešė aplankytas vietoves.
Ketvirtoji grupelė dalyvavo „Antrosios pusės“ dirbtuvėse, kuriose dekoravo antrąją duonos pjaustymo lentelės pusę dekupažo technika. Taip pat dekoravo šaukštus, kūrė papuošalus naudodami lengvai ir greitai apdirbamas medžiagas – terakotą (natūraliai džiūstantis, degimo nereikalaujantis molis) ir kordijerinę masę.
Turbūt linksmiausiai laiką praleido projekto dalyviai, kurie lankėsi Salnaviečių garsų ir šokių kalvėje. Šie dalyviai Karsavos rajone, Salnavoje, vadovaujami Valentinos Kirsanovos, išmoko ne tik pagroti su to krašto liaudies instrumentais, bet ir juos pasigaminti. Mokė vieni kitus savo šalies liaudiškų šokių, dainų ir žaidimų. Jų išmokti kitą dieną kvietė ir visus konferencijos dalyvius. Muzikine gaida ir buvo baigtas dviejų šalių atstovų sustikimas…
Renata Sarajevienė
Rokiškio krašto muziejuje pradėjo veikti Antano Daščioro kūrybos paroda.
Dar jaunystėje jis „susirgo“ antikvarinio transporto modelių liga. Prieš pradėdamas lipdymą, meistras išnagrinėja modelio brėžinius, o jei turi galimybę, apžiūri ir akimis bei rankomis apglosto mašiną, bemaž kiekvieną jos detalę. Visos lipdinių dalys atitinka mašinos proporcijas. Technika važiuoja, ratai sukasi, prie vairo sėdi vairuotojas. Amortizatoriai, tiltas, tuščiaviduris benzino bakas. Atidaręs antvožą pamatai va…riklį su stūmokliais, alkūninį veleną, filtrus, generatorių ir laidus. Net padangų protektoriai išraižyti, visos varstomos dalys darinėjasi.
Taip pat autoriui patinka lipdyti niekur nematytas, neregėtas svajonių pilis. Anot A. Daščioro, gera fantazuoti lipdant rūmus, pilis, bažnyčias, bet negalima pamiršti realybės – svarbiausia išlaikyti architektūrinį kūrinio stilių, detalių spalvingumą ir proporcijas. Paroda veiks iki rugpjūčio 12 d.
Rokiškio krašto muziejaus informacija.
Nuotraukos Dalios Kiukienės
Gyvenimas trumpas – menas amžinas. – Hipokratas.
Šiemet, 2014m. liepos 12d., į Vidmanto Zakarkos sodybą, esančią Panemunėlyje, Renatos buvo sukviesti plenero dalyviai, norintys pabandyti drožti iš medžio. Suvažiavo gausus būrys tautodailininkų iš įvairių rajono vietų. Stebint meistrui jie mokėsi taisyklingai laikyti peilį gremžiant šaukštus. Dirbo vienas į kitą pasižiūrėdami. Paskui džiaugėsi, kad tai padarė savo rankomis. O buvo abejojančių, ar įmanoma išdrožti šaukštą. Pirmiausia gavome po medžio gabalą, įrankių ir kibome į darbą. Iš pradžių sunkiau, bet po to pradėjo klausyti įrankiai. Įdomu. Visi dalyviai, padedant meistrui, išsidrožė po šaukštą.
Vidmanto sodybos aplinka džiugina širdį. Kaip sargybiniai stovi šimtamečiai medžiai. Aplinkui – pakankamai žemės daržui ir poilsiui. Be to, čia ir vieta ypatinga. Tiek daug drožinių, gėlių….
Kas greičiau išdrožė ar norėjo dar pasimokyti ir karpymo meno, tiems paslaptis atskleidė karpytoja Gita Kolosovienė. Karpyba-originali meno šaka, o karpinys-unikalus kūrybos darbas iš popieriaus, sukurtas žirklių pagalba. Lietuvoje karpiniai buvo ypač paplitę kaime, kur įvairių kalendorinių ir šeimos švenčių metu juos naudodavo kambarių, langų, lempų, veidrodžių, šventųjų paveikslų puošybai. Kai kurios karpytojos jau buvo kažkiek susipažinusios su karpymu, o kitos pradėjo nuo paprasčiausių dalykų. Aišku, reikia žinoti, koks popierius labiausiai tinka karpyti, kaip laikyti žirklutes, kad jos gerai kirptų, kaip priklijuoti karpinį, kaip kirpti apvalius rutuliukus ir kt. Darbas visoms sekėsi.
O kas dar norėjo išmokti pinti juostas, tai pynimo paslapčių mokė Alė Gegelevičienė.
Audimas su kaladėlėmis labai senovinis ir verta jį atgaivinti. Kaladėles nesunku pasidaryti patiems iš parankinių medžiagų. Sunkiau yra iš pradžių, kada reikia suverti siūlus, o paskui darbas einasi jau sparčiau. Svarbu įtempti visus siūlus, ataudų siūlus laikyti labai tvarkingai, nepamiršti kaskart primušti siūlų pasukus kaladėles, nepamiršti padedant darbą į šalį, jį susegti segtuku ir kt. Raštai seniau buvo imami iš gilios senovės-tai žinios apie protėvių papročius, tradicijas. Norinčių išmokti buvo, bet gal laiko trūko…
Po plenero visi pasivaišino, pasidžiaugė savo darbais ir lauks ateityje panašių renginių.
Teksto autorė Irena Leščiova
Nuotraukos Viktoro Kolosovo ir Rimanto Šimėno
Liepos 1 d. Rokiškio krašto muziejuje prasidėjo dešimtasis medžio drožėjų pleneras „Medžio drožyba: etninės tradicijos XXI a. naujovių įtakoje”.
Jubiliejinis plenere kuria tik du mūsų rajono medžio drožėjai – Gintaras Varnas ir Vidmantas Zakarka. Jie improvizuoja Liongino Šepkos kompozicijos „Paukščių baliaus” tema. Pradžioje jie suplanavo išdrožti kompoziciją – medelį su paukščiais, suoliuką, katiną… Sukurta kompozicija bus skirta ne tik L. Šepkai atminti, bet ir Rokiškio miesto 515 m. jubiliejui.
