Pereiti prie turinio

Rugpjūčio mėnesį Aleksandravėlėje vyko renginys, skirtas P.Širviui, kuris prasidėjo „Tapybos popiete“. Šią tapymo valandėlę galima pavadinti „Tapymu Pauliui“. Kaip ir viskas šiame renginyje, paveikslai buvo skirti jam, juose dominavo beržo tematika, jūra ir kitos jo gyvenimo detalės. Koncertavo Aleksandravėlės kaimo jaunimas. Buvo skaitomos poeto eiles...
 
Taip pat kraštiečių šventė. Susirinko daugybė krašto žmonių. Vyko žvejų varžytuvės, poeto  Pauliaus Širvio skvero atidarymas. Obeliečio Petro Ivanovo tapybos darbų parodos pristatymas. Tai jau antroji autoriaus paroda. Jis aktyviai dirba ir planuoja tapti tautodailininkų bendrijos nariu. Linkime jam kurybinės sėkmės!
IMG_4833 IMG_4834 IMG_4832 IMG_4840 IMG_4836

IMG_4594 IMG_4597 IMG_4569 IMG_4609 IMG_4612 IMG_4546 IMG_4550IMG_4599 IMG_4620 IMG_4623 IMG_4556IMG_4544 IMG_4570 IMG_4563Nerijus Janušauskas

2013 liepos 13d.

Vasaros metu planuojami plenerai „Su meistru kurti smagiau“ tapo tradicija, kuri tęsiasi jau penkerius metus. Šią vasarą, liepos mėnesį, po alinančios kaitros, pradėjus smarkiai lyti, tautodailininkai kartu su draugais ar šeimos nariais rinkosi pas Eriką Čypą mokytis drožti iš medžio verpstes bei prieverpstes. Dubenėlius ir šaukštus. Čia buvo rokiškėnų, dusetiškių, uteniškių. Viso 34 dalyviai.

Dusetose mus pasitiko  Eriko tėvas Vytautas Čypas, Dusetų bendruomenės pirmininkas, renginių organizatorius, kuris apdalino laikraščiais  „Dusetos“. Apžiūrėjome knygų parodėlę, skirtą drožybai. Paskui pakvietė į Sartų regioninio parko lankytojų centrą. Dailės galerijoje direktorius Alvydas Stauskas  pasakojo apie 21 autoriaus eksponuojamus darbus.

Pagaliau mes Eriko dirbtuvėse Dusetose. Čia viskas paruošta drožybai: medinės liepos lentelės, įrankiai.

Erikas supažindino su medžio drožyba, verpstėmis, prieverpstėmis. Jis pasakojo: “Vienos prieverpstės labai paprastos ir nepasižymi puošybinių elementų gausumu, kitos – labai puošnios. Gausūs ir įvairūs raštai glaudžiai susieti su prieverpsčių formomis. Gausūs ir tankūs verpsčių ir prieverpsčių raštai išrėžti daugiausia giliu kontūru, prieverpstės būna dar išpjaustytos kiaurapjūviu ir reljefine – gilumine technika‘‘. Prieverpstės, pasak Eriko, tai iš gilios senovės atėjęs verpimo ratelio atributas, prie kurio buvo tvirtinamas verpiamo pluošto kuodelis. Ir jau nuo senų laikų prieverpstės būdavo verpimo ratelio puošmena. Prieverpstės medžio drožėjų buvo puošiamos įvairiausiais gražiausiais ornamentais, atspindinčiais gamtos reiškinius, dangaus kūnus, visatos begalybę, jos grožį ir net žmogaus jausmus. Eriko Čypo personalinės parodos buvo surengtos Zarasuose, Salake, Kriaunose.

Liepa – mylimiausias Eriko medis, nes jis mielai pasiduoda kūrėjo mintims ir rankoms.

Medžio drožyba – meno šaka, apimanti meninių dirbinių iš medienos gamybą. Medis apdirbamas naudojantis įvairių formų kaltais, raižytuvais, peiliukais, dildėmis.

Taigi visi plenero dalyviai ėmėsi darbo - prieverpsčių, dubenėlių ar šaukštų drožimo. Buvo labai įdomu. Iš pradžių nelabai sekėsi, bet padrąsinus atsirado noras kurti. Ir ko tik nebuvo. Fantazija begalinė. Jau pagavo ir azartas. Visi dirbo labai nuoširdžiai. Vienas kitą pagirdami ir padrąsindami. Erikas visiems patarinėjo, kaip lengviau išgauti norimus ornamentus. Jam talkino kolega Julius ir drožėjas Henrikas Zakarevičius. Mažiesiems plenero dalyviams jis padovanojo medinius švilpukus. Dirbtuvėse tiūsėme dvi dienas po keletą valandų. Darbai ėjo į pabaigą.

Ilsėtis ir aptarti rezultatų nuvykome į Eriko sodybą Eiveniuose. Buvo surengta dalyvių darbų paroda ir padaryta bendra nuotrauka. O menininkas drožėjas V.Zakarka sodyboje elektriniu pjūklu išdrožė didžiulį batą. Tai - dovana šeimininkui. Vėliau visi sėdo prie bendro vaišių stalo ir aptarė darbo rezultatus. O tautodailininkų pirmininkė Renata visiems linkėjo neblėstančios energijos ir kūrybinės sėkmės.

Buvo gera visiems pabend­rauti, pasi­ma­tyti su senais drau­gais ir atrasti naujų, pasi­kal­bėti apie meną, kūrybą, aptarti savo ir kitų darbus.

Tekstas Vandos Leščiovos

Nuotraukos Renatos Sarajevienės

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2013 m. balandžio 15 d. rajono kultūros darbuotojai antrą kartą oficialiai minėjo Kultūros dieną. Ta proga visi Rokiškio rajono kultūros darbuotojai buvo kviečiami į Rokiškio krašto muziejaus menę. Krašto garbės piliečio Petro Henriko Garškos sukurtais ženklais „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“  buvo apdovanoti du labiausiai šioje srityje  šiemet  nusipelnę mūsų rajono žmonės. Tai ilgametė Kultūros centro chorvedė Alvyra Krasauskienė ir mūsų skyriaus tautodailininkė Genė Šimėnienė. Po apdovanojimų kultūros darbuotojus sveikino ir jiems koncertavo aktorė Larisa Kalpokaitė.

sv2svGS uz nuopelnus 2013sveikiname

Tautodailininkė Genė Kiaulėnaitė – Šimėnienė gimė 1945m. Sausio 3d. Šiurpikių k., Skapiškio valsčiuje. Audimo mokėsi nuo mažens, nes motina buvo garsi kaimo audėja. Beje, pastaroji taip pat šio amato mokėsi iš savo motinos.

 Audimo amato rimtai ėmėsi nuo 1980 metų dirbdama dailės kombinatuose.1990 metais tapo Tautodailės sąjungos nare ir savo amatu iki šių dienų garsėja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jos audiniais grožėjosi Latvijos, Švedijos, Norvegijos, Vokietijos, JAV meno mėgėjai. Šiose šalyse dalyvavo jungtinėse meistrų parodose ir surengė savo personalines.Tautodailininkė aktyvi savo krašto parodų dalyvė, todėl jai 2010 metais buvo suteiktas „Metų tautodailininkės“ vardas. Aktyvi, gebanti vadovauti, šiltai bendraujanti kūrėja daug metų vadovavo Rokiškio rajono tautodailininkams.

Dabar jau sertifikuoti G. Šimėnienės tautinio paveldo gaminiai. Gautas sertifikatas liudija, kad kūrėjos darbai yra meniški, kad naudojasi visa savo kūrybine patirtimi, meistriškumu, siekia save atskleisti kaip kūrybingą asmenybę.

Audėjos kraitis - tai viena iš seniausių ir gražiausių meno rūšių. Jos rankų darbo audiniai žavi senųjų audimų tradicijomis ir raštais. Paveldėtas sugebėjimas perteikti senuosius raštų ornamentus šiandien vertinamas kaip krašto paveldas. Kruopštumą, atsidavimą darbui,  krašto kultūros puoselėjimą atspindi audėjos audimai: staltiesės,rankšluosčiai, lovatiesės, kilimėliai sukurti iš medvilnės, lino.

Džiugu, kad senosios tradicijos perduodamos jaunesnei kartai. Tautodailininkė dalyvauja renginiuose, kuriuose demonstruoja šį amatą, pataria, pamoko besidominčius audimo. Vyro padarytomis staklėmis, parodo kaip išausti lino matmenis ir keturnytį audinį. Šalia naujų technologijų  norisi, kad rankų darbai neprarastų reikšmės ir malonu, kad šios autorės kūryba netapo komercine, ji išliko  ištikima krašto tradicijoms, papročiams.

Nuoširdžiai sveikiname Genutę.

Nuotraukų autorius Giedrius Kujelis

 

 

 

2012-ųjų metų Kalėdinių švenčių laikotarpiu Genė Šimėnienė svečiavosi Norvegijoje. Ten dalyvavo įvairiuose renginiuose ir siuntė mums nuotarukas ir linkėjimus.


Linkiu visiems kelionių, ir sėkmės demonstruojant lietuvių  amatus.
Sėkmės naujais kūrybiniais metais. Gene.

2

Atėjo adventas... Susikaupimo, apmąstymo ir ramybės metas. Apžvelgti per metus nudirbtų darbų gruodžio 1 dieną Rokiškio tautodailininkai susirinko į priešadventinę vakaronę. Vakaronės tema "Snieguolės ir nykštukai". E. Čypas, tautodailininkų naujokas, pakvietė visus norinčius pavakarot pas save į Dusetas. Jis aprodė skulptūrų parką, esantį Dusetose prie Sartų ežero. Šį parką papildo kiekvienais metais naujomis skulptūromis garsūs Lietuvos menininkai. Apžiūrėję parką, vykome i sodybą, kurioje kalėdinę dvasią jau sukūrė šeimininkai. Ją palaikė ir visi dalyviai įsikūniję į snieguolių ir nykštukų vaidmenis. Vakaronės metu artimiau susipažino tautodailininkų senbuviai su naujais, šiais metais įsiliejusiais į tautodailininkų gretas, nariais. Taip pat aptarėme per metus nuveiktus darbus ir jau planavome naujus, dalinomės kūrybine patirtimi, žaidėme kalėdinius žaidimus, keitėmės savo gamybos dovanėlėmis. Kalėdinė nuotaika neapleido ir grįžtant į namus, nes kiekvienas vakaronės dalyvis išvyko nešinas šilumos ir meilės pripildytas dovanėles, o danguje snaigės šoko savo šokį... Norėtųsi, kad ir jus visus aplankytų meilė ir šiluma, kurią mes jautėme tą vakarą.

2012 12 01  Teksto autorė Rasa Janušauskienė. Nuotraukos snieguolių ir nykštukų

 

2

Atėjus vasarai planuojame jau tradicija tapusį vasaros plenerą „Su meistru kurti smagiau“, kurio metu tautodailininkai kartu su draugais ir šeimos nariais susitinka pabendrauti, pasimokyti ir sužinoti ką nors naujo vienas iš kito.

Šiais metais, tarpininkaujant Daliai Kiukienei, buvome pakviesti į svečius pas tautodailininkę Anelę Araminienę. Pas audėją, muzikantę, tapytoją, drožėją ir dar daugelio amatų meistrę. Ji gimė 1940-11-23 Gimžiškių k., Kuktiškių sen., Utenos r. Dabar gyvena ir gražią sodybą puoselėja Gudėniškių viensėdyje Utenos r . Bene karščiausią šių metų dieną-liepos 28-ąją būrelis Rokiškio tautodailininkų keliavome į svečius. Šeimininkė mus pasitiko grodama linksmą maršą. Žvilgsniu neaprėpiami spalvoti sodybos kampeliai viliojo kuo greičiau viską apžiūrėti: čia pat didelis tvenkinys su nuostabiais lelijų kilimais jame. Kaimiškų gėlių darželiai, mergelės ir berneliai juose, jojantis raitelis ir vežimaitį traukiantis arklys... Jie taip pat meistrės kūriniai, kuriuos ji lieja iš betono. Namuose daug autorės paveikslų ir įvairių medžio skulptūrų. Apžiūrėję sodybą, išklausinėję meistrės apie jos kūrybos paslaptis pasiūlėme jai prisijungti prie mūsų ir pasimokyti iš mūsų tautodailininkės Danutės Stočkuvienės vėlimo iš vilnos paslapčių. Tokio darbo meistrė dar nebuvo dirbusi, tačiau atrodė, kad rankos pačios žinojo ką daryti.

Pirmą kartą plenere dalyvavo nauji Rokiškio tautodailininkų nariai. Nerijus Janušauskas ir Erikas Čypas su šeimomis, Augenija Ruželienė ir Vanda Leščiova. Vyrai įpratę dirbti su tvirtu medžiu bandė prakalbinti švelnią vilną. Ir jiems tikrai sekėsi. Erikui paėmus vilną į rankas atrodė, kad nieko neišeis. Švelni ir išsipūtusi vilna slydo iš rankų. Tačiau kantrus meistras ryžtingai darbavosi prie savo naujojo kūrinio. Ir tikrai, atėjus laikui padarytus darbus pateikti žiūrovams, angelas buvo baigtas. Ir jis buvo labai panašus į išdrožtą iš medžio angelą. Nerijaus šeima skubėjo nuvelti katiną. Plenere dalyvavo Elvyra Keršulienė, Alė Gegelevičienė, Nijolė Adamonienė, Danas Stočkus, Renata Sarajevienė ir kiti. Taip stropiai darbavomės kiekvienas prie savo darbelio, kad nė nepastebėjome kaip pamažu atėjo laikas keliauti namo.

Atsi­svei­kin­dami su sve­tin­ga šeimi­nin­ke  ir dėko­dami už nuo­širdų pri­ėmimą, jau svars­tėme, kur „susi­bėg­sime“ kitą vasarą, kokias amatų paslap­tis vėl ban­dy­sime įminti.

 

Japonė Noriko Shibuya keliauja po pasaulį ir ieško įdomesnių , savitą stilių turinčių dirbinių. Kaziuko mugėje žavėjosi ir pirko Dano darbus. Užsimezgė šiltas bendravimas. Prireikė gestų ir  piešinių. Kvietėme atvykti į Rokiškį, nors tikrai sunku buvo patikėti, kad tai realu.

Kaziuko mugės metu japonė sutiko dar vieną mūsų kraštietė Elvyrą Keršulienę. Tautodailininkės  juostos, kaklajuostės, mezginiai taip pat krito į Noriko akį. Be to moteris taip pat kvietė atvykti į Rokiškį.

Nepraėjo nė pusė metų, o tolimosios rytų šalies dukra  mus susirado. Atvyko pabendrauti ir įsigyti darbų. Viešėjo pas E. Keršulienę ir Danutę ir Daną Stočkus. Ragavome sūrį su šviežiu medumi.  Įvertinimas - ,,labai skanu, gerai“ . Parodėme Rokiškio krašto muziejų. L.Šepkos ekspozicija ją tiesiog užbūrė. Viešnią nudžiugino tuo metu veikusios Šešelgių šeimos darbų Japonijos tema parodoje, gimtojo miesto  Osako akvarelė .

Linksėdama galva ir plačiai šypsodamasi dažnai kartojo ,,Rokiškis gražu“, ,,gerai“. Atsisveikino  žodžiais ,,iki Japonija‘‘- kvietė atvykti į jos gimtą šalį.

Danutė Stočkuvienė

Balandžio 21d, Rokiškio Krašto muziejuje vyko parodos "Jausmai medyje ir margučiuose", kurios autoriai Audronė ir Saulius Lampickai, uždarymas bei albumo "Saulius Lampickas. Sparnuota medžio drožyba" pristatymas. Audronės ir Sauliaus Lampickų kūriniai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais. Audronė Lampickienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė, margučių meistrė, dalyvaujanti parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ji - trečios kartos margučių margintoja.

,,Močiutės Anelės margučių nepamenu, tik iš mamos pasakojimų žinau, kad margino vašku. Mama tebetęsia margučių tradiciją. Aš taip pat išmokau. Dabar ir kitus mokinu. Kiaušinį piešiu tol, kol man pačiai jis patinka. Niekada rašto nepiešiu ant popieriaus. Pradėjusi marginti kiaušinį niekada nežinau koks jis bus. Dukra Banga taip pat jau turi savo marginimo braižą,,- pasakojo Audronė ir savo eilėmis pristatė vyro kūrybą.

Saulius Lampickas- medžio meistras gimęs 1962 m. Pakruojo raj. Rozalime miškininkų šeimoje. Pats drožinėti medį pradėjo 1989 m., kai buvo pakviestas į medžio drožėjų ir kalvių plenerą Klepočiuose. Ten išdrožė pirmąjį koplytstulpį „Kristus“. Nuo 1992 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Tais pačiais metais buvo pakviestas drožybos mokyti prieš metus įkurtoje Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, kurioje drožybos ir kūrybos patirtį perteikia mokiniams ir dabar. Surengė ne vieną autorinę parodą. Tarp autoriaus kūrinių nemažai įvairaus dydžio tradicinių liaudies skulptūrų, taip pat, drožinių sakraline tematika. Įvairiaspalviai drožtieji dievukai, angelai ‒ vaizduojami koplytėlėse, augalinių motyvų fone. Meistras du kartus tapo Liongino Šepkos premijos laureatu. Tai pats prestiziškiausias apdovanojimas  Lietuvoje. Nuolat dalyvauja kūrybinėse stovyklose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje.

Renginio Rokiškyje metu meistras pri­statė savo kūrinių albumą "Saulius Lampickas. Sparnuota medžio drožyba" ir parodoje išeksponuotus kūrinius padovanojo Rokiškio Krašto muziejui. Muziejininkai džiaugėsi dovana ir ieškos garbingos vietos drožinių eksponavimui.

Šeimą su gražia paroda sveikino gausus būrys susirinkusiųjų: Rokiškio savivaldybės atstovai, Seimo narys Algis Kazulėnas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Rokiškio ir Ukmergės skyrių vadovai, drožinių meną mėgstantys gerbėjai iš Rokiškio, Utenos, Svėdasų bei kiti susirinkusieji.

Renata Sarajevienė

Balandžio 18 d. Seimo III rūmų parodų galerijoje buvo pristatyta Rokiškio krašto garbės pilietės Palmiros Damijonaitienės austų tautinių juostų kolekcija iš Rokiškio Krašto muziejaus fondų. Į jos atidarymą susirinko būrys rokiškėnų: Seimo nariai, muziejininkai, tautodailininkai ir kiti meno mylėtojai. Renginį pradėjo dainininkė Veronika Pavilionienė, kuriai pritarė Rokiškio folkoro ansamblio “Gastauta‘‘ narės.  P. Damijnaitienės kūrybą aptarė  dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas. Lietuvos tautodalininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas pristatė naują knygą apie juostų karalienės P. Damijonaitienės gyvenimą ir kūrybą.

Palmira Damijonaitienė gimė 1933 m. Kaireliuose, Rokiškio rajone. Pirmąją  juostą ji išaudė 1956 m.ir pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Palmira Damijonaitienė visada stengėsi suteikti juostai platesnę prasmę ir ją pritaikyti šiuolaikiniam interjerui.Tautodailininkės kūryba puoselėja senąsias liaudies meno tradicijas, garsina Rokiškio kraštą Lietuvoje ir už jos ribų. 2004 m. P. Damijonaitienei suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

Audėjos darbai eksponuoti įvairiose pasaulio šalyse. Los Andžele jai buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas, juostų liko San Francisko pasauliniame audimo muziejuje. Palmiros Damijonaitienės juostos dovanotos popiežiui Jonui Pauliui II, Indijos politikei, Ministrei Pirmininkei Indirai Gandi, Lietuvos Respublikos prezidentams, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kitiems garsiems žmonėms. Rokiškio krašto muziejuje 2000 m. ir 2003 m. surengusi autorines parodas P. Damijonaitienė beveik 100 juostų padovanojo muziejui.

Renata

Rokiškio krašte viešėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji susitiko su Pandėlio krašto bendruomene, Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje vedė pilietiškumo pamoką „Lietuvos gynyba“.

Rokiškėnai turėjo galimybę netradicinėje aplinkoje susitikti su ministre Rasa Juknevičiene. Įdomus susitikimas vyko Rokiškio krašto muziejuje. Renginį pradėjo moksleivės, demonstruodamos Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus narės Vidos Erslovienės megztų drabužių kolekciją „Eglė“. Renginio dalyviai grožėjosi kruopščiai atliktais tautodailininkės darbais, kuriuose ji įkūnijo eglės – amžino gyvybingumo simbolio prasmę. Nuo šių darbų krašto muziejaus erdvės tarsi prisipildė nemirtingumo, karališkosios garbės ir prasmingo gyvenimo dvasios.

Renginyje su rokiškėnais bendravusi ministrė Rasa Juknevičienė džiaugėsi ne tik susirinkusiais garbaus amžiaus žmonėmis, bet ir kultūrine programa. Krašto muziejuje skambėjo „Romuvos“ gimnazisčių patriotinės dainos, vadovaujamos mokytojo Egidijaus Kundroto, gydytoja Jūratė Čypienė pristatė savo tėvo Konstantino Jasinevičiaus prisiminimų knygą „Golgotos keliu“.

Teksto autorė Reda Kiselytė

Nuotraukos Iš Vidos Erslovienės šeimos albumo