LTS Panevėžio bendrijos Rokiškio skyrius

Atėjus vasarai planuojame jau tradicija tapusį vasaros plenerą „Su meistru kurti smagiau“, kurio metu tautodailininkai kartu su draugais ir šeimos nariais susitinka pabendrauti, pasimokyti ir sužinoti ką nors naujo vienas iš kito.

Šiais metais, tarpininkaujant Daliai Kiukienei, buvome pakviesti į svečius pas tautodailininkę Anelę Araminienę. Pas audėją, muzikantę, tapytoją, drožėją ir dar daugelio amatų meistrę. Ji gimė 1940-11-23 Gimžiškių k., Kuktiškių sen., Utenos r. Dabar gyvena ir gražią sodybą puoselėja Gudėniškių viensėdyje Utenos r . Bene karščiausią šių metų dieną-liepos 28-ąją būrelis Rokiškio tautodailininkų keliavome į svečius. Šeimininkė mus pasitiko grodama linksmą maršą. Žvilgsniu neaprėpiami spalvoti sodybos kampeliai viliojo kuo greičiau viską apžiūrėti: čia pat didelis tvenkinys su nuostabiais lelijų kilimais jame. Kaimiškų gėlių darželiai, mergelės ir berneliai juose, jojantis raitelis ir vežimaitį traukiantis arklys… Jie taip pat meistrės kūriniai, kuriuos ji lieja iš betono. Namuose daug autorės paveikslų ir įvairių medžio skulptūrų. Apžiūrėję sodybą, išklausinėję meistrės apie jos kūrybos paslaptis pasiūlėme jai prisijungti prie mūsų ir pasimokyti iš mūsų tautodailininkės Danutės Stočkuvienės vėlimo iš vilnos paslapčių. Tokio darbo meistrė dar nebuvo dirbusi, tačiau atrodė, kad rankos pačios žinojo ką daryti.

Pirmą kartą plenere dalyvavo nauji Rokiškio tautodailininkų nariai. Nerijus Janušauskas ir Erikas Čypas su šeimomis, Augenija Ruželienė ir Vanda Leščiova. Vyrai įpratę dirbti su tvirtu medžiu bandė prakalbinti švelnią vilną. Ir jiems tikrai sekėsi. Erikui paėmus vilną į rankas atrodė, kad nieko neišeis. Švelni ir išsipūtusi vilna slydo iš rankų. Tačiau kantrus meistras ryžtingai darbavosi prie savo naujojo kūrinio. Ir tikrai, atėjus laikui padarytus darbus pateikti žiūrovams, angelas buvo baigtas. Ir jis buvo labai panašus į išdrožtą iš medžio angelą. Nerijaus šeima skubėjo nuvelti katiną. Plenere dalyvavo Elvyra Keršulienė, Alė Gegelevičienė, Nijolė Adamonienė, Danas Stočkus, Renata Sarajevienė ir kiti. Taip stropiai darbavomės kiekvienas prie savo darbelio, kad nė nepastebėjome kaip pamažu atėjo laikas keliauti namo.

Atsi­svei­kin­dami su sve­tin­ga šeimi­nin­ke  ir dėko­dami už nuo­širdų pri­ėmimą, jau svars­tėme, kur „susi­bėg­sime“ kitą vasarą, kokias amatų paslap­tis vėl ban­dy­sime įminti.

Japonė Noriko Shibuya keliauja po pasaulį ir ieško įdomesnių , savitą stilių turinčių dirbinių. Kaziuko mugėje žavėjosi ir pirko Dano darbus. Užsimezgė šiltas bendravimas. Prireikė gestų ir  piešinių. Kvietėme atvykti į Rokiškį, nors tikrai sunku buvo patikėti, kad tai realu.

Kaziuko mugės metu japonė sutiko dar vieną mūsų kraštietė Elvyrą Keršulienę. Tautodailininkės  juostos, kaklajuostės, mezginiai taip pat krito į Noriko akį. Be to moteris taip pat kvietė atvykti į Rokiškį.

Nepraėjo nė pusė metų, o tolimosios rytų šalies dukra  mus susirado. Atvyko pabendrauti ir įsigyti darbų. Viešėjo pas E. Keršulienę ir Danutę ir Daną Stočkus. Ragavome sūrį su šviežiu medumi.  Įvertinimas – ,,labai skanu, gerai“ . Parodėme Rokiškio krašto muziejų. L.Šepkos ekspozicija ją tiesiog užbūrė. Viešnią nudžiugino tuo metu veikusios Šešelgių šeimos darbų Japonijos tema parodoje, gimtojo miesto  Osako akvarelė .

Linksėdama galva ir plačiai šypsodamasi dažnai kartojo ,,Rokiškis gražu“, ,,gerai“. Atsisveikino  žodžiais ,,iki Japonija‘‘- kvietė atvykti į jos gimtą šalį.

Danutė Stočkuvienė

Balandžio 21d, Rokiškio Krašto muziejuje vyko parodos „Jausmai medyje ir margučiuose”, kurios autoriai Audronė ir Saulius Lampickai, uždarymas bei albumo „Saulius Lampickas. Sparnuota medžio drožyba” pristatymas. Audronės ir Sauliaus Lampickų kūriniai yra sertifikuoti ir pripažinti tautinio paveldo produktais. Audronė Lampickienė yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus pirmininkė, margučių meistrė, dalyvaujanti parodose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ji – trečios kartos margučių margintoja.

,,Močiutės Anelės margučių nepamenu, tik iš mamos pasakojimų žinau, kad margino vašku. Mama tebetęsia margučių tradiciją. Aš taip pat išmokau. Dabar ir kitus mokinu. Kiaušinį piešiu tol, kol man pačiai jis patinka. Niekada rašto nepiešiu ant popieriaus. Pradėjusi marginti kiaušinį niekada nežinau koks jis bus. Dukra Banga taip pat jau turi savo marginimo braižą,,- pasakojo Audronė ir savo eilėmis pristatė vyro kūrybą.

Saulius Lampickas- medžio meistras gimęs 1962 m. Pakruojo raj. Rozalime miškininkų šeimoje. Pats drožinėti medį pradėjo 1989 m., kai buvo pakviestas į medžio drožėjų ir kalvių plenerą Klepočiuose. Ten išdrožė pirmąjį koplytstulpį „Kristus“. Nuo 1992 metų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Tais pačiais metais buvo pakviestas drožybos mokyti prieš metus įkurtoje Alytaus dailiųjų amatų mokykloje, kurioje drožybos ir kūrybos patirtį perteikia mokiniams ir dabar. Surengė ne vieną autorinę parodą. Tarp autoriaus kūrinių nemažai įvairaus dydžio tradicinių liaudies skulptūrų, taip pat, drožinių sakraline tematika. Įvairiaspalviai drožtieji dievukai, angelai ‒ vaizduojami koplytėlėse, augalinių motyvų fone. Meistras du kartus tapo Liongino Šepkos premijos laureatu. Tai pats prestiziškiausias apdovanojimas  Lietuvoje. Nuolat dalyvauja kūrybinėse stovyklose, simpoziumuose Lietuvoje ir užsienyje.

Renginio Rokiškyje metu meistras pri­statė savo kūrinių albumą „Saulius Lampickas. Sparnuota medžio drožyba” ir parodoje išeksponuotus kūrinius padovanojo Rokiškio Krašto muziejui. Muziejininkai džiaugėsi dovana ir ieškos garbingos vietos drožinių eksponavimui.

Šeimą su gražia paroda sveikino gausus būrys susirinkusiųjų: Rokiškio savivaldybės atstovai, Seimo narys Algis Kazulėnas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Rokiškio ir Ukmergės skyrių vadovai, drožinių meną mėgstantys gerbėjai iš Rokiškio, Utenos, Svėdasų bei kiti susirinkusieji.

Renata Sarajevienė

Balandžio 18 d. Seimo III rūmų parodų galerijoje buvo pristatyta Rokiškio krašto garbės pilietės Palmiros Damijonaitienės austų tautinių juostų kolekcija iš Rokiškio Krašto muziejaus fondų. Į jos atidarymą susirinko būrys rokiškėnų: Seimo nariai, muziejininkai, tautodailininkai ir kiti meno mylėtojai. Renginį pradėjo dainininkė Veronika Pavilionienė, kuriai pritarė Rokiškio folkoro ansamblio “Gastauta‘‘ narės.  P. Damijnaitienės kūrybą aptarė  dailėtyrininkas Vytautas Tumėnas. Lietuvos tautodalininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rudzinskas pristatė naują knygą apie juostų karalienės P. Damijonaitienės gyvenimą ir kūrybą.

Palmira Damijonaitienė gimė 1933 m. Kaireliuose, Rokiškio rajone. Pirmąją  juostą ji išaudė 1956 m.ir pasiryžo suprasti juostų audimo paslaptis. Palmira Damijonaitienė visada stengėsi suteikti juostai platesnę prasmę ir ją pritaikyti šiuolaikiniam interjerui.Tautodailininkės kūryba puoselėja senąsias liaudies meno tradicijas, garsina Rokiškio kraštą Lietuvoje ir už jos ribų. 2004 m. P. Damijonaitienei suteiktas Rokiškio krašto garbės pilietės vardas.

Audėjos darbai eksponuoti įvairiose pasaulio šalyse. Los Andžele jai buvo suteiktas šio miesto garbės pilietės vardas, juostų liko San Francisko pasauliniame audimo muziejuje. Palmiros Damijonaitienės juostos dovanotos popiežiui Jonui Pauliui II, Indijos politikei, Ministrei Pirmininkei Indirai Gandi, Lietuvos Respublikos prezidentams, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui Vytautui Landsbergiui, kitiems garsiems žmonėms. Rokiškio krašto muziejuje 2000 m. ir 2003 m. surengusi autorines parodas P. Damijonaitienė beveik 100 juostų padovanojo muziejui.

Renata

Rokiškio krašte viešėjo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Ji susitiko su Pandėlio krašto bendruomene, Rokiškio „Romuvos“ gimnazijoje vedė pilietiškumo pamoką „Lietuvos gynyba“.

Rokiškėnai turėjo galimybę netradicinėje aplinkoje susitikti su ministre Rasa Juknevičiene. Įdomus susitikimas vyko Rokiškio krašto muziejuje. Renginį pradėjo moksleivės, demonstruodamos Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Rokiškio skyriaus narės Vidos Erslovienės megztų drabužių kolekciją „Eglė“. Renginio dalyviai grožėjosi kruopščiai atliktais tautodailininkės darbais, kuriuose ji įkūnijo eglės – amžino gyvybingumo simbolio prasmę. Nuo šių darbų krašto muziejaus erdvės tarsi prisipildė nemirtingumo, karališkosios garbės ir prasmingo gyvenimo dvasios.

Renginyje su rokiškėnais bendravusi ministrė Rasa Juknevičienė džiaugėsi ne tik susirinkusiais garbaus amžiaus žmonėmis, bet ir kultūrine programa. Krašto muziejuje skambėjo „Romuvos“ gimnazisčių patriotinės dainos, vadovaujamos mokytojo Egidijaus Kundroto, gydytoja Jūratė Čypienė pristatė savo tėvo Konstantino Jasinevičiaus prisiminimų knygą „Golgotos keliu“.

Teksto autorė Reda Kiselytė

Nuotraukos Iš Vidos Erslovienės šeimos albumo